🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Le donne hanno mestruato per secoli. (Alberto Moravia, La Romana)
    mestruare :
    me|stru|à|re : (accento grave)

    indicativo mestruare. Veiksmažodžio mestruare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    mestruare presente

    io mestruo
    🔊
    tu mestrui
    🔊
    lui/lei/Lei mestrua
    🔊
    noi mestruiamo
    🔊
    voi mestruate
    🔊
    loro mestruano
    🔊
    Tempo semplice

    mestruare imperfetto

    io mestruavo
    🔊
    tu mestruavi
    🔊
    lui/lei/Lei mestruava
    🔊
    noi mestruavamo
    🔊
    voi mestruavate
    🔊
    loro mestruavano
    🔊

    Tempo semplice

    mestruare futuro semplice

    io mestruerò
    🔊
    tu mestruerai
    🔊
    lui/lei/Lei mestruerà
    🔊
    noi mestrueremo
    🔊
    voi mestruerete
    🔊
    loro mestrueranno
    🔊
    Tempo semplice

    mestruare passato remoto

    io mestruai
    🔊
    tu mestruasti
    🔊
    lui/lei/Lei mestruò
    🔊
    noi mestruammo
    🔊
    voi mestruaste
    🔊
    loro mestruarono
    🔊

    Tempo composto

    mestruare futuro anteriore

    io avrò mestruato
    🔊
    tu avrai mestruato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà mestruato
    🔊
    noi avremo mestruato
    🔊
    voi avrete mestruato
    🔊
    loro avranno mestruato
    🔊
    Tempo composto

    mestruare passato prossimo

    io ho mestruato
    🔊
    tu hai mestruato
    🔊
    lui/lei/Lei ha mestruato
    🔊
    noi abbiamo mestruato
    🔊
    voi avete mestruato
    🔊
    loro hanno mestruato
    🔊

    Tempo composto

    mestruare trapassato prossimo

    io avevo mestruato
    🔊
    tu avevi mestruato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva mestruato
    🔊
    noi avevamo mestruato
    🔊
    voi avevate mestruato
    🔊
    loro avevano mestruato
    🔊
    Tempo composto

    mestruare trapassato remoto

    io ebbi mestruato
    🔊
    tu avesti mestruato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe mestruato
    🔊
    noi avemmo mestruato
    🔊
    voi aveste mestruato
    🔊
    loro ebbero mestruato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo mestruare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio mestruare


    Tempo semplice

    mestruare congiuntivo presente

    io mestrui
    🔊
    tu mestrui
    🔊
    lui/lei/Lei mestrui
    🔊
    noi mestruiamo
    🔊
    voi mestruiate
    🔊
    loro mestruino
    🔊
    Tempo semplice

    mestruare congiuntivo imperfetto

    io mestruassi
    🔊
    tu mestruassi
    🔊
    lui/lei/Lei mestruasse
    🔊
    noi mestruassimo
    🔊
    voi mestruaste
    🔊
    loro mestruassero
    🔊

    Tempo composto

    mestruare congiuntivo passato

    io abbia mestruato
    🔊
    tu abbia mestruato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia mestruato
    🔊
    noi abbiamo mestruato
    🔊
    voi abbiate mestruato
    🔊
    loro abbiano mestruato
    🔊
    Tempo composto

    mestruare congiuntivo trapassato

    io avessi mestruato
    🔊
    tu avessi mestruato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse mestruato
    🔊
    noi avessimo mestruato
    🔊
    voi aveste mestruato
    🔊
    loro avessero mestruato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale mestruare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui mestruare


    Tempo semplice

    mestruare condizionale presente

    io mestruerei
    🔊
    tu mestrueresti
    🔊
    lui/lei/Lei mestruerebbe
    🔊
    noi mestrueremmo
    🔊
    voi mestruereste
    🔊
    loro mestruerebbero
    🔊
    Tempo composto

    mestruare condizionale passato

    io avrei mestruato
    🔊
    tu avresti mestruato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe mestruato
    🔊
    noi avremmo mestruato
    🔊
    voi avreste mestruato
    🔊
    loro avrebbero mestruato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo mestruare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui mestruare


    mestruare imperativo

    tu mestrua
    🔊
    noi mestruiamo
    🔊
    voi mestruate
    🔊

    mestruare congiuntivo esortativo

    Lei mestrui
    🔊
    Che lui/lei mestrui
    🔊
    Che loro mestruino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!