🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha mendicato ai margini della strada. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    mendicare :
    men|di||re : (accento grave)

    indicativo mendicare. Veiksmažodžio mendicare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    mendicare presente

    io mendico
    🔊
    tu mendichi
    🔊
    lui/lei/Lei mendica
    🔊
    noi mendichiamo
    🔊
    voi mendicate
    🔊
    loro mendicano
    🔊
    Tempo semplice

    mendicare imperfetto

    io mendicavo
    🔊
    tu mendicavi
    🔊
    lui/lei/Lei mendicava
    🔊
    noi mendicavamo
    🔊
    voi mendicavate
    🔊
    loro mendicavano
    🔊

    Tempo semplice

    mendicare futuro semplice

    io mendicherò
    🔊
    tu mendicherai
    🔊
    lui/lei/Lei mendicherà
    🔊
    noi mendicheremo
    🔊
    voi mendicherete
    🔊
    loro mendicheranno
    🔊
    Tempo semplice

    mendicare passato remoto

    io mendicai
    🔊
    tu mendicasti
    🔊
    lui/lei/Lei mendicò
    🔊
    noi mendicammo
    🔊
    voi mendicaste
    🔊
    loro mendicarono
    🔊

    Tempo composto

    mendicare futuro anteriore

    io avrò mendicato
    🔊
    tu avrai mendicato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà mendicato
    🔊
    noi avremo mendicato
    🔊
    voi avrete mendicato
    🔊
    loro avranno mendicato
    🔊
    Tempo composto

    mendicare passato prossimo

    io ho mendicato
    🔊
    tu hai mendicato
    🔊
    lui/lei/Lei ha mendicato
    🔊
    noi abbiamo mendicato
    🔊
    voi avete mendicato
    🔊
    loro hanno mendicato
    🔊

    Tempo composto

    mendicare trapassato prossimo

    io avevo mendicato
    🔊
    tu avevi mendicato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva mendicato
    🔊
    noi avevamo mendicato
    🔊
    voi avevate mendicato
    🔊
    loro avevano mendicato
    🔊
    Tempo composto

    mendicare trapassato remoto

    io ebbi mendicato
    🔊
    tu avesti mendicato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe mendicato
    🔊
    noi avemmo mendicato
    🔊
    voi aveste mendicato
    🔊
    loro ebbero mendicato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo mendicare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio mendicare


    Tempo semplice

    mendicare congiuntivo presente

    io mendichi
    🔊
    tu mendichi
    🔊
    lui/lei/Lei mendichi
    🔊
    noi mendichiamo
    🔊
    voi mendichiate
    🔊
    loro mendichino
    🔊
    Tempo semplice

    mendicare congiuntivo imperfetto

    io mendicassi
    🔊
    tu mendicassi
    🔊
    lui/lei/Lei mendicasse
    🔊
    noi mendicassimo
    🔊
    voi mendicaste
    🔊
    loro mendicassero
    🔊

    Tempo composto

    mendicare congiuntivo passato

    io abbia mendicato
    🔊
    tu abbia mendicato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia mendicato
    🔊
    noi abbiamo mendicato
    🔊
    voi abbiate mendicato
    🔊
    loro abbiano mendicato
    🔊
    Tempo composto

    mendicare congiuntivo trapassato

    io avessi mendicato
    🔊
    tu avessi mendicato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse mendicato
    🔊
    noi avessimo mendicato
    🔊
    voi aveste mendicato
    🔊
    loro avessero mendicato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale mendicare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui mendicare


    Tempo semplice

    mendicare condizionale presente

    io mendicherei
    🔊
    tu mendicheresti
    🔊
    lui/lei/Lei mendicherebbe
    🔊
    noi mendicheremmo
    🔊
    voi mendichereste
    🔊
    loro mendicherebbero
    🔊
    Tempo composto

    mendicare condizionale passato

    io avrei mendicato
    🔊
    tu avresti mendicato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe mendicato
    🔊
    noi avremmo mendicato
    🔊
    voi avreste mendicato
    🔊
    loro avrebbero mendicato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo mendicare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui mendicare


    mendicare imperativo

    tu mendica
    🔊
    noi mendichiamo
    🔊
    voi mendicate
    🔊

    mendicare congiuntivo esortativo

    Lei mendichi
    🔊
    Che lui/lei mendichi
    🔊
    Che loro mendichino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!