🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha massimizzato i risultati dell’esperimento. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    massimare :
    mas|si||re : (accento grave)

    indicativo massimare. Veiksmažodžio massimare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    massimare presente

    io massimo
    🔊
    tu massimi
    🔊
    lui/lei/Lei massima
    🔊
    noi massimiamo
    🔊
    voi massimate
    🔊
    loro massimano
    🔊
    Tempo semplice

    massimare imperfetto

    io massimavo
    🔊
    tu massimavi
    🔊
    lui/lei/Lei massimava
    🔊
    noi massimavamo
    🔊
    voi massimavate
    🔊
    loro massimavano
    🔊

    Tempo semplice

    massimare futuro semplice

    io massimerò
    🔊
    tu massimerai
    🔊
    lui/lei/Lei massimerà
    🔊
    noi massimeremo
    🔊
    voi massimerete
    🔊
    loro massimeranno
    🔊
    Tempo semplice

    massimare passato remoto

    io massimai
    🔊
    tu massimasti
    🔊
    lui/lei/Lei massimò
    🔊
    noi massimammo
    🔊
    voi massimaste
    🔊
    loro massimarono
    🔊

    Tempo composto

    massimare futuro anteriore

    io avrò massimato
    🔊
    tu avrai massimato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà massimato
    🔊
    noi avremo massimato
    🔊
    voi avrete massimato
    🔊
    loro avranno massimato
    🔊
    Tempo composto

    massimare passato prossimo

    io ho massimato
    🔊
    tu hai massimato
    🔊
    lui/lei/Lei ha massimato
    🔊
    noi abbiamo massimato
    🔊
    voi avete massimato
    🔊
    loro hanno massimato
    🔊

    Tempo composto

    massimare trapassato prossimo

    io avevo massimato
    🔊
    tu avevi massimato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva massimato
    🔊
    noi avevamo massimato
    🔊
    voi avevate massimato
    🔊
    loro avevano massimato
    🔊
    Tempo composto

    massimare trapassato remoto

    io ebbi massimato
    🔊
    tu avesti massimato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe massimato
    🔊
    noi avemmo massimato
    🔊
    voi aveste massimato
    🔊
    loro ebbero massimato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo massimare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio massimare


    Tempo semplice

    massimare congiuntivo presente

    io massimi
    🔊
    tu massimi
    🔊
    lui/lei/Lei massimi
    🔊
    noi massimiamo
    🔊
    voi massimiate
    🔊
    loro massimino
    🔊
    Tempo semplice

    massimare congiuntivo imperfetto

    io massimassi
    🔊
    tu massimassi
    🔊
    lui/lei/Lei massimasse
    🔊
    noi massimassimo
    🔊
    voi massimaste
    🔊
    loro massimassero
    🔊

    Tempo composto

    massimare congiuntivo passato

    io abbia massimato
    🔊
    tu abbia massimato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia massimato
    🔊
    noi abbiamo massimato
    🔊
    voi abbiate massimato
    🔊
    loro abbiano massimato
    🔊
    Tempo composto

    massimare congiuntivo trapassato

    io avessi massimato
    🔊
    tu avessi massimato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse massimato
    🔊
    noi avessimo massimato
    🔊
    voi aveste massimato
    🔊
    loro avessero massimato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale massimare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui massimare


    Tempo semplice

    massimare condizionale presente

    io massimerei
    🔊
    tu massimeresti
    🔊
    lui/lei/Lei massimerebbe
    🔊
    noi massimeremmo
    🔊
    voi massimereste
    🔊
    loro massimerebbero
    🔊
    Tempo composto

    massimare condizionale passato

    io avrei massimato
    🔊
    tu avresti massimato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe massimato
    🔊
    noi avremmo massimato
    🔊
    voi avreste massimato
    🔊
    loro avrebbero massimato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo massimare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui massimare


    massimare imperativo

    tu massima
    🔊
    noi massimiamo
    🔊
    voi massimate
    🔊

    massimare congiuntivo esortativo

    Lei massimi
    🔊
    Che lui/lei massimi
    🔊
    Che loro massimino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!