Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha mandato una lettera. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
mandare : siųsti
man|dà|re
: (accento grave)
indicativo mandare. Veiksmažodžio mandare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente mandare |
||
| io | mando |
🔊
|
| tu | mandi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | manda |
🔊
|
| noi | mandiamo |
🔊
|
| voi | mandate |
🔊
|
| loro | mandano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto mandare |
||
| io | mandavo |
🔊
|
| tu | mandavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | mandava |
🔊
|
| noi | mandavamo |
🔊
|
| voi | mandavate |
🔊
|
| loro | mandavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice mandare |
||
| io | manderò |
🔊
|
| tu | manderai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | manderà |
🔊
|
| noi | manderemo |
🔊
|
| voi | manderete |
🔊
|
| loro | manderanno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto mandare |
||
| io | mandai |
🔊
|
| tu | mandasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | mandò |
🔊
|
| noi | mandammo |
🔊
|
| voi | mandaste |
🔊
|
| loro | mandarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore mandare |
||
| io | avrò mandato |
🔊
|
| tu | avrai mandato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà mandato |
🔊
|
| noi | avremo mandato |
🔊
|
| voi | avrete mandato |
🔊
|
| loro | avranno mandato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo mandare |
||
| io | ho mandato |
🔊
|
| tu | hai mandato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha mandato |
🔊
|
| noi | abbiamo mandato |
🔊
|
| voi | avete mandato |
🔊
|
| loro | hanno mandato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo mandare |
||
| io | avevo mandato |
🔊
|
| tu | avevi mandato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva mandato |
🔊
|
| noi | avevamo mandato |
🔊
|
| voi | avevate mandato |
🔊
|
| loro | avevano mandato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto mandare |
||
| io | ebbi mandato |
🔊
|
| tu | avesti mandato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe mandato |
🔊
|
| noi | avemmo mandato |
🔊
|
| voi | aveste mandato |
🔊
|
| loro | ebbero mandato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo mandare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio mandare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente mandare |
||
| io | mandi |
🔊
|
| tu | mandi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | mandi |
🔊
|
| noi | mandiamo |
🔊
|
| voi | mandiate |
🔊
|
| loro | mandino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto mandare |
||
| io | mandassi |
🔊
|
| tu | mandassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | mandasse |
🔊
|
| noi | mandassimo |
🔊
|
| voi | mandaste |
🔊
|
| loro | mandassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato mandare |
||
| io | abbia mandato |
🔊
|
| tu | abbia mandato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia mandato |
🔊
|
| noi | abbiamo mandato |
🔊
|
| voi | abbiate mandato |
🔊
|
| loro | abbiano mandato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato mandare |
||
| io | avessi mandato |
🔊
|
| tu | avessi mandato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse mandato |
🔊
|
| noi | avessimo mandato |
🔊
|
| voi | aveste mandato |
🔊
|
| loro | avessero mandato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale mandare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui mandare
|
Tempo semplice
Condizionale presente mandare |
||
| io | manderei |
🔊
|
| tu | manderesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | manderebbe |
🔊
|
| noi | manderemmo |
🔊
|
| voi | mandereste |
🔊
|
| loro | manderebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato mandare |
||
| io | avrei mandato |
🔊
|
| tu | avresti mandato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe mandato |
🔊
|
| noi | avremmo mandato |
🔊
|
| voi | avreste mandato |
🔊
|
| loro | avrebbero mandato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo mandare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui mandare
Imperativo mandare |
||
| tu | manda |
🔊
|
| noi | mandiamo |
🔊
|
| voi | mandate |
🔊
|
Congiuntivo mandare |
||
| Lei | mandi |
🔊
|
| Che lui/lei | mandi |
🔊
|
| Che loro | mandino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!