🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha lustrato la scarpa fino a farla brillare. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    lustrare :
    lu|strà|re : (accento grave)

    indicativo lustrare. Veiksmažodžio lustrare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    lustrare presente

    io lustro
    🔊
    tu lustri
    🔊
    lui/lei/Lei lustra
    🔊
    noi lustriamo
    🔊
    voi lustrate
    🔊
    loro lustrano
    🔊
    Tempo semplice

    lustrare imperfetto

    io lustravo
    🔊
    tu lustravi
    🔊
    lui/lei/Lei lustrava
    🔊
    noi lustravamo
    🔊
    voi lustravate
    🔊
    loro lustravano
    🔊

    Tempo semplice

    lustrare futuro semplice

    io lustrerò
    🔊
    tu lustrerai
    🔊
    lui/lei/Lei lustrerà
    🔊
    noi lustreremo
    🔊
    voi lustrerete
    🔊
    loro lustreranno
    🔊
    Tempo semplice

    lustrare passato remoto

    io lustrai
    🔊
    tu lustrasti
    🔊
    lui/lei/Lei lustrò
    🔊
    noi lustrammo
    🔊
    voi lustraste
    🔊
    loro lustrarono
    🔊

    Tempo composto

    lustrare futuro anteriore

    io avrò lustrato
    🔊
    tu avrai lustrato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà lustrato
    🔊
    noi avremo lustrato
    🔊
    voi avrete lustrato
    🔊
    loro avranno lustrato
    🔊
    Tempo composto

    lustrare passato prossimo

    io ho lustrato
    🔊
    tu hai lustrato
    🔊
    lui/lei/Lei ha lustrato
    🔊
    noi abbiamo lustrato
    🔊
    voi avete lustrato
    🔊
    loro hanno lustrato
    🔊

    Tempo composto

    lustrare trapassato prossimo

    io avevo lustrato
    🔊
    tu avevi lustrato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva lustrato
    🔊
    noi avevamo lustrato
    🔊
    voi avevate lustrato
    🔊
    loro avevano lustrato
    🔊
    Tempo composto

    lustrare trapassato remoto

    io ebbi lustrato
    🔊
    tu avesti lustrato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe lustrato
    🔊
    noi avemmo lustrato
    🔊
    voi aveste lustrato
    🔊
    loro ebbero lustrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo lustrare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio lustrare


    Tempo semplice

    lustrare congiuntivo presente

    io lustri
    🔊
    tu lustri
    🔊
    lui/lei/Lei lustri
    🔊
    noi lustriamo
    🔊
    voi lustriate
    🔊
    loro lustrino
    🔊
    Tempo semplice

    lustrare congiuntivo imperfetto

    io lustrassi
    🔊
    tu lustrassi
    🔊
    lui/lei/Lei lustrasse
    🔊
    noi lustrassimo
    🔊
    voi lustraste
    🔊
    loro lustrassero
    🔊

    Tempo composto

    lustrare congiuntivo passato

    io abbia lustrato
    🔊
    tu abbia lustrato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia lustrato
    🔊
    noi abbiamo lustrato
    🔊
    voi abbiate lustrato
    🔊
    loro abbiano lustrato
    🔊
    Tempo composto

    lustrare congiuntivo trapassato

    io avessi lustrato
    🔊
    tu avessi lustrato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse lustrato
    🔊
    noi avessimo lustrato
    🔊
    voi aveste lustrato
    🔊
    loro avessero lustrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale lustrare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui lustrare


    Tempo semplice

    lustrare condizionale presente

    io lustrerei
    🔊
    tu lustreresti
    🔊
    lui/lei/Lei lustrerebbe
    🔊
    noi lustreremmo
    🔊
    voi lustrereste
    🔊
    loro lustrerebbero
    🔊
    Tempo composto

    lustrare condizionale passato

    io avrei lustrato
    🔊
    tu avresti lustrato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe lustrato
    🔊
    noi avremmo lustrato
    🔊
    voi avreste lustrato
    🔊
    loro avrebbero lustrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo lustrare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui lustrare


    lustrare imperativo

    tu lustra
    🔊
    noi lustriamo
    🔊
    voi lustrate
    🔊

    lustrare congiuntivo esortativo

    Lei lustri
    🔊
    Che lui/lei lustri
    🔊
    Che loro lustrino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!