🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha lucidato la scarpa. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    lucidare :
    lu|ci||re : (accento grave)

    indicativo lucidare. Veiksmažodžio lucidare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    lucidare presente

    io lucido
    🔊
    tu lucidi
    🔊
    lui/lei/Lei lucida
    🔊
    noi lucidiamo
    🔊
    voi lucidate
    🔊
    loro lucidano
    🔊
    Tempo semplice

    lucidare imperfetto

    io lucidavo
    🔊
    tu lucidavi
    🔊
    lui/lei/Lei lucidava
    🔊
    noi lucidavamo
    🔊
    voi lucidavate
    🔊
    loro lucidavano
    🔊

    Tempo semplice

    lucidare futuro semplice

    io luciderò
    🔊
    tu luciderai
    🔊
    lui/lei/Lei luciderà
    🔊
    noi lucideremo
    🔊
    voi luciderete
    🔊
    loro lucideranno
    🔊
    Tempo semplice

    lucidare passato remoto

    io lucidai
    🔊
    tu lucidasti
    🔊
    lui/lei/Lei lucidò
    🔊
    noi lucidammo
    🔊
    voi lucidaste
    🔊
    loro lucidarono
    🔊

    Tempo composto

    lucidare futuro anteriore

    io avrò lucidato
    🔊
    tu avrai lucidato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà lucidato
    🔊
    noi avremo lucidato
    🔊
    voi avrete lucidato
    🔊
    loro avranno lucidato
    🔊
    Tempo composto

    lucidare passato prossimo

    io ho lucidato
    🔊
    tu hai lucidato
    🔊
    lui/lei/Lei ha lucidato
    🔊
    noi abbiamo lucidato
    🔊
    voi avete lucidato
    🔊
    loro hanno lucidato
    🔊

    Tempo composto

    lucidare trapassato prossimo

    io avevo lucidato
    🔊
    tu avevi lucidato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva lucidato
    🔊
    noi avevamo lucidato
    🔊
    voi avevate lucidato
    🔊
    loro avevano lucidato
    🔊
    Tempo composto

    lucidare trapassato remoto

    io ebbi lucidato
    🔊
    tu avesti lucidato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe lucidato
    🔊
    noi avemmo lucidato
    🔊
    voi aveste lucidato
    🔊
    loro ebbero lucidato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo lucidare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio lucidare


    Tempo semplice

    lucidare congiuntivo presente

    io lucidi
    🔊
    tu lucidi
    🔊
    lui/lei/Lei lucidi
    🔊
    noi lucidiamo
    🔊
    voi lucidiate
    🔊
    loro lucidino
    🔊
    Tempo semplice

    lucidare congiuntivo imperfetto

    io lucidassi
    🔊
    tu lucidassi
    🔊
    lui/lei/Lei lucidasse
    🔊
    noi lucidassimo
    🔊
    voi lucidaste
    🔊
    loro lucidassero
    🔊

    Tempo composto

    lucidare congiuntivo passato

    io abbia lucidato
    🔊
    tu abbia lucidato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia lucidato
    🔊
    noi abbiamo lucidato
    🔊
    voi abbiate lucidato
    🔊
    loro abbiano lucidato
    🔊
    Tempo composto

    lucidare congiuntivo trapassato

    io avessi lucidato
    🔊
    tu avessi lucidato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse lucidato
    🔊
    noi avessimo lucidato
    🔊
    voi aveste lucidato
    🔊
    loro avessero lucidato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale lucidare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui lucidare


    Tempo semplice

    lucidare condizionale presente

    io luciderei
    🔊
    tu lucideresti
    🔊
    lui/lei/Lei luciderebbe
    🔊
    noi lucideremmo
    🔊
    voi lucidereste
    🔊
    loro luciderebbero
    🔊
    Tempo composto

    lucidare condizionale passato

    io avrei lucidato
    🔊
    tu avresti lucidato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe lucidato
    🔊
    noi avremmo lucidato
    🔊
    voi avreste lucidato
    🔊
    loro avrebbero lucidato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo lucidare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui lucidare


    lucidare imperativo

    tu lucida
    🔊
    noi lucidiamo
    🔊
    voi lucidate
    🔊

    lucidare congiuntivo esortativo

    Lei lucidi
    🔊
    Che lui/lei lucidi
    🔊
    Che loro lucidino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!