Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno legato insieme i due pezzi di corda. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    legare :
    le|gà|re : (accento grave)

    indicativo legare. Veiksmažodžio legare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente legare

    io lego
    🔊
    tu leghi
    🔊
    lui/lei/Lei lega
    🔊
    noi leghiamo
    🔊
    voi legate
    🔊
    loro legano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto legare

    io legavo
    🔊
    tu legavi
    🔊
    lui/lei/Lei legava
    🔊
    noi legavamo
    🔊
    voi legavate
    🔊
    loro legavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice legare

    io legherò
    🔊
    tu legherai
    🔊
    lui/lei/Lei legherà
    🔊
    noi legheremo
    🔊
    voi legherete
    🔊
    loro legheranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto legare

    io legai
    🔊
    tu legasti
    🔊
    lui/lei/Lei legò
    🔊
    noi legammo
    🔊
    voi legaste
    🔊
    loro legarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore legare

    io avrò legato
    🔊
    tu avrai legato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà legato
    🔊
    noi avremo legato
    🔊
    voi avrete legato
    🔊
    loro avranno legato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo legare

    io ho legato
    🔊
    tu hai legato
    🔊
    lui/lei/Lei ha legato
    🔊
    noi abbiamo legato
    🔊
    voi avete legato
    🔊
    loro hanno legato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo legare

    io avevo legato
    🔊
    tu avevi legato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva legato
    🔊
    noi avevamo legato
    🔊
    voi avevate legato
    🔊
    loro avevano legato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto legare

    io ebbi legato
    🔊
    tu avesti legato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe legato
    🔊
    noi avemmo legato
    🔊
    voi aveste legato
    🔊
    loro ebbero legato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo legare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio legare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente legare

    io leghi
    🔊
    tu leghi
    🔊
    lui/lei/Lei leghi
    🔊
    noi leghiamo
    🔊
    voi leghiate
    🔊
    loro leghino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto legare

    io legassi
    🔊
    tu legassi
    🔊
    lui/lei/Lei legasse
    🔊
    noi legassimo
    🔊
    voi legaste
    🔊
    loro legassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato legare

    io abbia legato
    🔊
    tu abbia legato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia legato
    🔊
    noi abbiamo legato
    🔊
    voi abbiate legato
    🔊
    loro abbiano legato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato legare

    io avessi legato
    🔊
    tu avessi legato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse legato
    🔊
    noi avessimo legato
    🔊
    voi aveste legato
    🔊
    loro avessero legato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale legare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui legare


    Tempo semplice

    Condizionale presente legare

    io legherei
    🔊
    tu legheresti
    🔊
    lui/lei/Lei legherebbe
    🔊
    noi legheremmo
    🔊
    voi leghereste
    🔊
    loro legherebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato legare

    io avrei legato
    🔊
    tu avresti legato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe legato
    🔊
    noi avremmo legato
    🔊
    voi avreste legato
    🔊
    loro avrebbero legato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo legare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui legare


    Imperativo legare

    tu lega
    🔊
    noi leghiamo
    🔊
    voi legate
    🔊

    Congiuntivo legare

    Lei leghi
    🔊
    Che lui/lei leghi
    🔊
    Che loro leghino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!