🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno legato insieme i due pezzi di corda. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    legare :
    le||re : (accento grave)

    indicativo legare. Veiksmažodžio legare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    legare presente

    io lego
    🔊
    tu leghi
    🔊
    lui/lei/Lei lega
    🔊
    noi leghiamo
    🔊
    voi legate
    🔊
    loro legano
    🔊
    Tempo semplice

    legare imperfetto

    io legavo
    🔊
    tu legavi
    🔊
    lui/lei/Lei legava
    🔊
    noi legavamo
    🔊
    voi legavate
    🔊
    loro legavano
    🔊

    Tempo semplice

    legare futuro semplice

    io legherò
    🔊
    tu legherai
    🔊
    lui/lei/Lei legherà
    🔊
    noi legheremo
    🔊
    voi legherete
    🔊
    loro legheranno
    🔊
    Tempo semplice

    legare passato remoto

    io legai
    🔊
    tu legasti
    🔊
    lui/lei/Lei legò
    🔊
    noi legammo
    🔊
    voi legaste
    🔊
    loro legarono
    🔊

    Tempo composto

    legare futuro anteriore

    io avrò legato
    🔊
    tu avrai legato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà legato
    🔊
    noi avremo legato
    🔊
    voi avrete legato
    🔊
    loro avranno legato
    🔊
    Tempo composto

    legare passato prossimo

    io ho legato
    🔊
    tu hai legato
    🔊
    lui/lei/Lei ha legato
    🔊
    noi abbiamo legato
    🔊
    voi avete legato
    🔊
    loro hanno legato
    🔊

    Tempo composto

    legare trapassato prossimo

    io avevo legato
    🔊
    tu avevi legato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva legato
    🔊
    noi avevamo legato
    🔊
    voi avevate legato
    🔊
    loro avevano legato
    🔊
    Tempo composto

    legare trapassato remoto

    io ebbi legato
    🔊
    tu avesti legato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe legato
    🔊
    noi avemmo legato
    🔊
    voi aveste legato
    🔊
    loro ebbero legato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo legare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio legare


    Tempo semplice

    legare congiuntivo presente

    io leghi
    🔊
    tu leghi
    🔊
    lui/lei/Lei leghi
    🔊
    noi leghiamo
    🔊
    voi leghiate
    🔊
    loro leghino
    🔊
    Tempo semplice

    legare congiuntivo imperfetto

    io legassi
    🔊
    tu legassi
    🔊
    lui/lei/Lei legasse
    🔊
    noi legassimo
    🔊
    voi legaste
    🔊
    loro legassero
    🔊

    Tempo composto

    legare congiuntivo passato

    io abbia legato
    🔊
    tu abbia legato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia legato
    🔊
    noi abbiamo legato
    🔊
    voi abbiate legato
    🔊
    loro abbiano legato
    🔊
    Tempo composto

    legare congiuntivo trapassato

    io avessi legato
    🔊
    tu avessi legato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse legato
    🔊
    noi avessimo legato
    🔊
    voi aveste legato
    🔊
    loro avessero legato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale legare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui legare


    Tempo semplice

    legare condizionale presente

    io legherei
    🔊
    tu legheresti
    🔊
    lui/lei/Lei legherebbe
    🔊
    noi legheremmo
    🔊
    voi leghereste
    🔊
    loro legherebbero
    🔊
    Tempo composto

    legare condizionale passato

    io avrei legato
    🔊
    tu avresti legato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe legato
    🔊
    noi avremmo legato
    🔊
    voi avreste legato
    🔊
    loro avrebbero legato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo legare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui legare


    legare imperativo

    tu lega
    🔊
    noi leghiamo
    🔊
    voi legate
    🔊

    legare congiuntivo esortativo

    Lei leghi
    🔊
    Che lui/lei leghi
    🔊
    Che loro leghino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!