🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il cane ha leccato il proprietario. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    leccare :
    lec||re : (accento grave)

    indicativo leccare. Veiksmažodžio leccare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    leccare presente

    io lecco
    🔊
    tu lecchi
    🔊
    lui/lei/Lei lecca
    🔊
    noi lecchiamo
    🔊
    voi leccate
    🔊
    loro leccano
    🔊
    Tempo semplice

    leccare imperfetto

    io leccavo
    🔊
    tu leccavi
    🔊
    lui/lei/Lei leccava
    🔊
    noi leccavamo
    🔊
    voi leccavate
    🔊
    loro leccavano
    🔊

    Tempo semplice

    leccare futuro semplice

    io leccherò
    🔊
    tu leccherai
    🔊
    lui/lei/Lei leccherà
    🔊
    noi leccheremo
    🔊
    voi leccherete
    🔊
    loro leccheranno
    🔊
    Tempo semplice

    leccare passato remoto

    io leccai
    🔊
    tu leccasti
    🔊
    lui/lei/Lei leccò
    🔊
    noi leccammo
    🔊
    voi leccaste
    🔊
    loro leccarono
    🔊

    Tempo composto

    leccare futuro anteriore

    io avrò leccato
    🔊
    tu avrai leccato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà leccato
    🔊
    noi avremo leccato
    🔊
    voi avrete leccato
    🔊
    loro avranno leccato
    🔊
    Tempo composto

    leccare passato prossimo

    io ho leccato
    🔊
    tu hai leccato
    🔊
    lui/lei/Lei ha leccato
    🔊
    noi abbiamo leccato
    🔊
    voi avete leccato
    🔊
    loro hanno leccato
    🔊

    Tempo composto

    leccare trapassato prossimo

    io avevo leccato
    🔊
    tu avevi leccato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva leccato
    🔊
    noi avevamo leccato
    🔊
    voi avevate leccato
    🔊
    loro avevano leccato
    🔊
    Tempo composto

    leccare trapassato remoto

    io ebbi leccato
    🔊
    tu avesti leccato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe leccato
    🔊
    noi avemmo leccato
    🔊
    voi aveste leccato
    🔊
    loro ebbero leccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo leccare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio leccare


    Tempo semplice

    leccare congiuntivo presente

    io lecchi
    🔊
    tu lecchi
    🔊
    lui/lei/Lei lecchi
    🔊
    noi lecchiamo
    🔊
    voi lecchiate
    🔊
    loro lecchino
    🔊
    Tempo semplice

    leccare congiuntivo imperfetto

    io leccassi
    🔊
    tu leccassi
    🔊
    lui/lei/Lei leccasse
    🔊
    noi leccassimo
    🔊
    voi leccaste
    🔊
    loro leccassero
    🔊

    Tempo composto

    leccare congiuntivo passato

    io abbia leccato
    🔊
    tu abbia leccato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia leccato
    🔊
    noi abbiamo leccato
    🔊
    voi abbiate leccato
    🔊
    loro abbiano leccato
    🔊
    Tempo composto

    leccare congiuntivo trapassato

    io avessi leccato
    🔊
    tu avessi leccato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse leccato
    🔊
    noi avessimo leccato
    🔊
    voi aveste leccato
    🔊
    loro avessero leccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale leccare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui leccare


    Tempo semplice

    leccare condizionale presente

    io leccherei
    🔊
    tu leccheresti
    🔊
    lui/lei/Lei leccherebbe
    🔊
    noi leccheremmo
    🔊
    voi lecchereste
    🔊
    loro leccherebbero
    🔊
    Tempo composto

    leccare condizionale passato

    io avrei leccato
    🔊
    tu avresti leccato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe leccato
    🔊
    noi avremmo leccato
    🔊
    voi avreste leccato
    🔊
    loro avrebbero leccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo leccare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui leccare


    leccare imperativo

    tu lecca
    🔊
    noi lecchiamo
    🔊
    voi leccate
    🔊

    leccare congiuntivo esortativo

    Lei lecchi
    🔊
    Che lui/lei lecchi
    🔊
    Che loro lecchino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!