🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    È languito nell’attesa di una risposta. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    languire :
    lan|guì|re : (accento grave)

    indicativo languire. Veiksmažodžio languire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    languire presente

    io languisco
    🔊
    tu languisci
    🔊
    lui/lei/Lei languisce
    🔊
    noi languiamo
    🔊
    voi languite
    🔊
    loro languiscono
    🔊
    Tempo semplice

    languire imperfetto

    io languivo
    🔊
    tu languivi
    🔊
    lui/lei/Lei languiva
    🔊
    noi languivamo
    🔊
    voi languivate
    🔊
    loro languivano
    🔊

    Tempo semplice

    languire futuro semplice

    io languirò
    🔊
    tu languirai
    🔊
    lui/lei/Lei languirà
    🔊
    noi languiremo
    🔊
    voi languirete
    🔊
    loro languiranno
    🔊
    Tempo semplice

    languire passato remoto

    io languii
    🔊
    tu languisti
    🔊
    lui/lei/Lei languì
    🔊
    noi languimmo
    🔊
    voi languiste
    🔊
    loro languirono
    🔊

    Tempo composto

    languire futuro anteriore

    io avrò languito
    🔊
    tu avrai languito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà languito
    🔊
    noi avremo languito
    🔊
    voi avrete languito
    🔊
    loro avranno languito
    🔊
    Tempo composto

    languire passato prossimo

    io ho languito
    🔊
    tu hai languito
    🔊
    lui/lei/Lei ha languito
    🔊
    noi abbiamo languito
    🔊
    voi avete languito
    🔊
    loro hanno languito
    🔊

    Tempo composto

    languire trapassato prossimo

    io avevo languito
    🔊
    tu avevi languito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva languito
    🔊
    noi avevamo languito
    🔊
    voi avevate languito
    🔊
    loro avevano languito
    🔊
    Tempo composto

    languire trapassato remoto

    io ebbi languito
    🔊
    tu avesti languito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe languito
    🔊
    noi avemmo languito
    🔊
    voi aveste languito
    🔊
    loro ebbero languito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo languire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio languire


    Tempo semplice

    languire congiuntivo presente

    io languisca
    🔊
    tu languisca
    🔊
    lui/lei/Lei languisca
    🔊
    noi languiamo
    🔊
    voi languiate
    🔊
    loro languiscano
    🔊
    Tempo semplice

    languire congiuntivo imperfetto

    io languissi
    🔊
    tu languissi
    🔊
    lui/lei/Lei languisse
    🔊
    noi languissimo
    🔊
    voi languiste
    🔊
    loro languissero
    🔊

    Tempo composto

    languire congiuntivo passato

    io abbia languito
    🔊
    tu abbia languito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia languito
    🔊
    noi abbiamo languito
    🔊
    voi abbiate languito
    🔊
    loro abbiano languito
    🔊
    Tempo composto

    languire congiuntivo trapassato

    io avessi languito
    🔊
    tu avessi languito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse languito
    🔊
    noi avessimo languito
    🔊
    voi aveste languito
    🔊
    loro avessero languito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale languire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui languire


    Tempo semplice

    languire condizionale presente

    io languirei
    🔊
    tu languiresti
    🔊
    lui/lei/Lei languirebbe
    🔊
    noi languiremmo
    🔊
    voi languireste
    🔊
    loro languerebbero
    🔊
    Tempo composto

    languire condizionale passato

    io avrei languito
    🔊
    tu avresti languito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe languito
    🔊
    noi avremmo languito
    🔊
    voi avreste languito
    🔊
    loro avrebbero languito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo languire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui languire


    languire imperativo

    tu langui
    🔊
    noi languiamo
    🔊
    voi languite
    🔊

    languire congiuntivo esortativo

    Lei languisca
    🔊
    Che lui/lei languisca
    🔊
    Che loro languiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!