🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Lo hanno istigato a ribellarsi contro le ingiustizie. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    istigare :
    i|sti||re : (accento grave)

    indicativo istigare. Veiksmažodžio istigare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    istigare presente

    io istigo
    🔊
    tu istighi
    🔊
    lui/lei/Lei istiga
    🔊
    noi istighiamo
    🔊
    voi istigate
    🔊
    loro istigano
    🔊
    Tempo semplice

    istigare imperfetto

    io istigavo
    🔊
    tu istigavi
    🔊
    lui/lei/Lei istigava
    🔊
    noi istigavamo
    🔊
    voi istigavate
    🔊
    loro istigavano
    🔊

    Tempo semplice

    istigare futuro semplice

    io istigherò
    🔊
    tu istigherai
    🔊
    lui/lei/Lei istigherà
    🔊
    noi istigheremo
    🔊
    voi istigherete
    🔊
    loro istigheranno
    🔊
    Tempo semplice

    istigare passato remoto

    io istigai
    🔊
    tu istigasti
    🔊
    lui/lei/Lei istigò
    🔊
    noi istigammo
    🔊
    voi istigaste
    🔊
    loro istigarono
    🔊

    Tempo composto

    istigare futuro anteriore

    io avrò istigato
    🔊
    tu avrai istigato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà istigato
    🔊
    noi avremo istigato
    🔊
    voi avrete istigato
    🔊
    loro avranno istigato
    🔊
    Tempo composto

    istigare passato prossimo

    io ho istigato
    🔊
    tu hai istigato
    🔊
    lui/lei/Lei ha istigato
    🔊
    noi abbiamo istigato
    🔊
    voi avete istigato
    🔊
    loro hanno istigato
    🔊

    Tempo composto

    istigare trapassato prossimo

    io avevo istigato
    🔊
    tu avevi istigato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva istigato
    🔊
    noi avevamo istigato
    🔊
    voi avevate istigato
    🔊
    loro avevano istigato
    🔊
    Tempo composto

    istigare trapassato remoto

    io ebbi istigato
    🔊
    tu avesti istigato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe istigato
    🔊
    noi avemmo istigato
    🔊
    voi aveste istigato
    🔊
    loro ebbero istigato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo istigare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio istigare


    Tempo semplice

    istigare congiuntivo presente

    io istighi
    🔊
    tu istighi
    🔊
    lui/lei/Lei istighi
    🔊
    noi istighiamo
    🔊
    voi istighiate
    🔊
    loro istighino
    🔊
    Tempo semplice

    istigare congiuntivo imperfetto

    io istigassi
    🔊
    tu istigassi
    🔊
    lui/lei/Lei istigasse
    🔊
    noi istigassimo
    🔊
    voi istigaste
    🔊
    loro istigassero
    🔊

    Tempo composto

    istigare congiuntivo passato

    io abbia istigato
    🔊
    tu abbia istigato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia istigato
    🔊
    noi abbiamo istigato
    🔊
    voi abbiate istigato
    🔊
    loro abbiano istigato
    🔊
    Tempo composto

    istigare congiuntivo trapassato

    io avessi istigato
    🔊
    tu avessi istigato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse istigato
    🔊
    noi avessimo istigato
    🔊
    voi aveste istigato
    🔊
    loro avessero istigato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale istigare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui istigare


    Tempo semplice

    istigare condizionale presente

    io istigherei
    🔊
    tu istigheresti
    🔊
    lui/lei/Lei istigherebbe
    🔊
    noi istigheremmo
    🔊
    voi istighereste
    🔊
    loro istigherebbero
    🔊
    Tempo composto

    istigare condizionale passato

    io avrei istigato
    🔊
    tu avresti istigato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe istigato
    🔊
    noi avremmo istigato
    🔊
    voi avreste istigato
    🔊
    loro avrebbero istigato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo istigare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui istigare


    istigare imperativo

    tu istiga
    🔊
    noi istighiamo
    🔊
    voi istigate
    🔊

    istigare congiuntivo esortativo

    Lei istighi
    🔊
    Che lui/lei istighi
    🔊
    Che loro istighino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!