Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha invitato tutti i suoi amici alla festa. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    invitare : kviesti
    in|vi|tà|re : (accento grave)

    indicativo invitare. Veiksmažodžio invitare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente invitare

    io invito
    🔊
    tu inviti
    🔊
    lui/lei/Lei invita
    🔊
    noi invitiamo
    🔊
    voi invitate
    🔊
    loro invitano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto invitare

    io invitavo
    🔊
    tu invitavi
    🔊
    lui/lei/Lei invitava
    🔊
    noi invitavamo
    🔊
    voi invitavate
    🔊
    loro invitavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice invitare

    io inviterò
    🔊
    tu inviterai
    🔊
    lui/lei/Lei inviterà
    🔊
    noi inviteremo
    🔊
    voi inviterete
    🔊
    loro inviteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto invitare

    io invitai
    🔊
    tu invitasti
    🔊
    lui/lei/Lei invitò
    🔊
    noi invitammo
    🔊
    voi invitaste
    🔊
    loro invitarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore invitare

    io avrò invitato
    🔊
    tu avrai invitato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà invitato
    🔊
    noi avremo invitato
    🔊
    voi avrete invitato
    🔊
    loro avranno invitato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo invitare

    io ho invitato
    🔊
    tu hai invitato
    🔊
    lui/lei/Lei ha invitato
    🔊
    noi abbiamo invitato
    🔊
    voi avete invitato
    🔊
    loro hanno invitato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo invitare

    io avevo invitato
    🔊
    tu avevi invitato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva invitato
    🔊
    noi avevamo invitato
    🔊
    voi avevate invitato
    🔊
    loro avevano invitato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto invitare

    io ebbi invitato
    🔊
    tu avesti invitato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe invitato
    🔊
    noi avemmo invitato
    🔊
    voi aveste invitato
    🔊
    loro ebbero invitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo invitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio invitare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente invitare

    io inviti
    🔊
    tu inviti
    🔊
    lui/lei/Lei inviti
    🔊
    noi invitiamo
    🔊
    voi invitiate
    🔊
    loro invitino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto invitare

    io invitassi
    🔊
    tu invitassi
    🔊
    lui/lei/Lei invitasse
    🔊
    noi invitassimo
    🔊
    voi invitaste
    🔊
    loro invitassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato invitare

    io abbia invitato
    🔊
    tu abbia invitato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia invitato
    🔊
    noi abbiamo invitato
    🔊
    voi abbiate invitato
    🔊
    loro abbiano invitato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato invitare

    io avessi invitato
    🔊
    tu avessi invitato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse invitato
    🔊
    noi avessimo invitato
    🔊
    voi aveste invitato
    🔊
    loro avessero invitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale invitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui invitare


    Tempo semplice

    Condizionale presente invitare

    io inviterei
    🔊
    tu inviteresti
    🔊
    lui/lei/Lei inviterebbe
    🔊
    noi inviteremmo
    🔊
    voi invitereste
    🔊
    loro inviterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato invitare

    io avrei invitato
    🔊
    tu avresti invitato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe invitato
    🔊
    noi avremmo invitato
    🔊
    voi avreste invitato
    🔊
    loro avrebbero invitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo invitare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui invitare


    Imperativo invitare

    tu invita
    🔊
    noi invitiamo
    🔊
    voi invitate
    🔊

    Congiuntivo invitare

    Lei inviti
    🔊
    Che lui/lei inviti
    🔊
    Che loro invitino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!