🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La situazione l’ha invilito. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    invilire :
    in|vi||re : (accento grave)

    indicativo invilire. Veiksmažodžio invilire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    invilire presente

    io invilisco
    🔊
    tu invilisci
    🔊
    lui/lei/Lei invilisce
    🔊
    noi inviliamo
    🔊
    voi invilite
    🔊
    loro inviliscono
    🔊
    Tempo semplice

    invilire imperfetto

    io invilivo
    🔊
    tu invilivi
    🔊
    lui/lei/Lei inviliva
    🔊
    noi invilivamo
    🔊
    voi invilivate
    🔊
    loro invilivano
    🔊

    Tempo semplice

    invilire futuro semplice

    io invilirò
    🔊
    tu invilirai
    🔊
    lui/lei/Lei invilirà
    🔊
    noi inviliremo
    🔊
    voi invilirete
    🔊
    loro inviliranno
    🔊
    Tempo semplice

    invilire passato remoto

    io invilii
    🔊
    tu invilisti
    🔊
    lui/lei/Lei invilì
    🔊
    noi invilimmo
    🔊
    voi inviliste
    🔊
    loro invilirono
    🔊

    Tempo composto

    invilire futuro anteriore

    io avrò invilito
    🔊
    tu avrai invilito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà invilito
    🔊
    noi avremo invilito
    🔊
    voi avrete invilito
    🔊
    loro avranno invilito
    🔊
    Tempo composto

    invilire passato prossimo

    io ho invilito
    🔊
    tu hai invilito
    🔊
    lui/lei/Lei ha invilito
    🔊
    noi abbiamo invilito
    🔊
    voi avete invilito
    🔊
    loro hanno invilito
    🔊

    Tempo composto

    invilire trapassato prossimo

    io avevo invilito
    🔊
    tu avevi invilito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva invilito
    🔊
    noi avevamo invilito
    🔊
    voi avevate invilito
    🔊
    loro avevano invilito
    🔊
    Tempo composto

    invilire trapassato remoto

    io ebbi invilito
    🔊
    tu avesti invilito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe invilito
    🔊
    noi avemmo invilito
    🔊
    voi aveste invilito
    🔊
    loro ebbero invilito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo invilire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio invilire


    Tempo semplice

    invilire congiuntivo presente

    io invilisca
    🔊
    tu invilisca
    🔊
    lui/lei/Lei invilisca
    🔊
    noi inviliamo
    🔊
    voi inviliate
    🔊
    loro inviliscano
    🔊
    Tempo semplice

    invilire congiuntivo imperfetto

    io invilissi
    🔊
    tu invilissi
    🔊
    lui/lei/Lei invilisse
    🔊
    noi invilissimo
    🔊
    voi inviliste
    🔊
    loro invilissero
    🔊

    Tempo composto

    invilire congiuntivo passato

    io abbia invilito
    🔊
    tu abbia invilito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia invilito
    🔊
    noi abbiamo invilito
    🔊
    voi abbiate invilito
    🔊
    loro abbiano invilito
    🔊
    Tempo composto

    invilire congiuntivo trapassato

    io avessi invilito
    🔊
    tu avessi invilito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse invilito
    🔊
    noi avessimo invilito
    🔊
    voi aveste invilito
    🔊
    loro avessero invilito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale invilire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui invilire


    Tempo semplice

    invilire condizionale presente

    io invilirei
    🔊
    tu inviliresti
    🔊
    lui/lei/Lei invilirebbe
    🔊
    noi inviliremmo
    🔊
    voi invilireste
    🔊
    loro invilerebbero
    🔊
    Tempo composto

    invilire condizionale passato

    io avrei invilito
    🔊
    tu avresti invilito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe invilito
    🔊
    noi avremmo invilito
    🔊
    voi avreste invilito
    🔊
    loro avrebbero invilito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo invilire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui invilire


    invilire imperativo

    tu invili
    🔊
    noi inviliamo
    🔊
    voi invilite
    🔊

    invilire congiuntivo esortativo

    Lei invilisca
    🔊
    Che lui/lei invilisca
    🔊
    Che loro inviliscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!