Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
verbo irregolare
introdurre : įvesti
:
indicativo introdurre. Veiksmažodžio introdurre tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente introdurre |
||
| io | NULL |
🔊
|
| tu | NULL |
🔊
|
| lui/lei/Lei | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
| loro | NULL |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto introdurre |
||
| io | NULL |
🔊
|
| tu | NULL |
🔊
|
| lui/lei/Lei | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
| loro | NULL |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice introdurre |
||
| io | NULL |
🔊
|
| tu | NULL |
🔊
|
| lui/lei/Lei | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
| loro | NULL |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto introdurre |
||
| io | NULL |
🔊
|
| tu | NULL |
🔊
|
| lui/lei/Lei | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
| loro | NULL |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore introdurre |
||
| io | avrò introdotto |
🔊
|
| tu | avrai introdotto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà introdotto |
🔊
|
| noi | avremo introdotto |
🔊
|
| voi | avrete introdotto |
🔊
|
| loro | avranno introdotto |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo introdurre |
||
| io | ho introdotto |
🔊
|
| tu | hai introdotto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha introdotto |
🔊
|
| noi | abbiamo introdotto |
🔊
|
| voi | avete introdotto |
🔊
|
| loro | hanno introdotto |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo introdurre |
||
| io | avevo introdotto |
🔊
|
| tu | avevi introdotto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva introdotto |
🔊
|
| noi | avevamo introdotto |
🔊
|
| voi | avevate introdotto |
🔊
|
| loro | avevano introdotto |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto introdurre |
||
| io | ebbi introdotto |
🔊
|
| tu | avesti introdotto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe introdotto |
🔊
|
| noi | avemmo introdotto |
🔊
|
| voi | aveste introdotto |
🔊
|
| loro | ebbero introdotto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo introdurre. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio introdurre
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente introdurre |
||
| io | NULL |
🔊
|
| tu | NULL |
🔊
|
| lui/lei/Lei | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
| loro | NULL |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto introdurre |
||
| io | NULL |
🔊
|
| tu | NULL |
🔊
|
| lui/lei/Lei | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
| loro | NULL |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato introdurre |
||
| io | abbia introdotto |
🔊
|
| tu | abbia introdotto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia introdotto |
🔊
|
| noi | abbiamo introdotto |
🔊
|
| voi | abbiate introdotto |
🔊
|
| loro | abbiano introdotto |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato introdurre |
||
| io | avessi introdotto |
🔊
|
| tu | avessi introdotto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse introdotto |
🔊
|
| noi | avessimo introdotto |
🔊
|
| voi | aveste introdotto |
🔊
|
| loro | avessero introdotto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale introdurre. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui introdurre
|
Tempo semplice
Condizionale presente introdurre |
||
| io | NULL |
🔊
|
| tu | NULL |
🔊
|
| lui/lei/Lei | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
| loro | NULL |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato introdurre |
||
| io | avrei introdotto |
🔊
|
| tu | avresti introdotto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe introdotto |
🔊
|
| noi | avremmo introdotto |
🔊
|
| voi | avreste introdotto |
🔊
|
| loro | avrebbero introdotto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo introdurre. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui introdurre
Imperativo introdurre |
||
| tu | NULL |
🔊
|
| noi | NULL |
🔊
|
| voi | NULL |
🔊
|
Congiuntivo introdurre |
||
| Lei | NULL |
🔊
|
| Che lui/lei | NULL |
🔊
|
| Che loro | NULL |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!