🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ho inteso le sue parole chiaramente. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    verbo irregolare
    intendere :
    in|tèn|de|re : (accento grave)

    indicativo intendere. Veiksmažodžio intendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    intendere presente

    io intendo
    🔊
    tu intendi
    🔊
    lui/lei/Lei intende
    🔊
    noi intendiamo
    🔊
    voi intendete
    🔊
    loro intendono
    🔊
    Tempo semplice

    intendere imperfetto

    io intendevo
    🔊
    tu intendevi
    🔊
    lui/lei/Lei intendeva
    🔊
    noi intendevamo
    🔊
    voi intendevate
    🔊
    loro intendevano
    🔊

    Tempo semplice

    intendere futuro semplice

    io intenderò
    🔊
    tu intenderai
    🔊
    lui/lei/Lei intenderà
    🔊
    noi intenderemo
    🔊
    voi intenderete
    🔊
    loro intenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    intendere passato remoto

    io intesi
    🔊
    tu intendesti
    🔊
    lui/lei/Lei intese
    🔊
    noi intendemmo
    🔊
    voi intendeste
    🔊
    loro intesero
    🔊

    Tempo composto

    intendere futuro anteriore

    io avrò inteso
    🔊
    tu avrai inteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà inteso
    🔊
    noi avremo inteso
    🔊
    voi avrete inteso
    🔊
    loro avranno inteso
    🔊
    Tempo composto

    intendere passato prossimo

    io ho inteso
    🔊
    tu hai inteso
    🔊
    lui/lei/Lei ha inteso
    🔊
    noi abbiamo inteso
    🔊
    voi avete inteso
    🔊
    loro hanno inteso
    🔊

    Tempo composto

    intendere trapassato prossimo

    io avevo inteso
    🔊
    tu avevi inteso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva inteso
    🔊
    noi avevamo inteso
    🔊
    voi avevate inteso
    🔊
    loro avevano inteso
    🔊
    Tempo composto

    intendere trapassato remoto

    io ebbi inteso
    🔊
    tu avesti inteso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe inteso
    🔊
    noi avemmo inteso
    🔊
    voi aveste inteso
    🔊
    loro ebbero inteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo intendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio intendere


    Tempo semplice

    intendere congiuntivo presente

    io intenda
    🔊
    tu intenda
    🔊
    lui/lei/Lei intenda
    🔊
    noi intendiamo
    🔊
    voi intendiate
    🔊
    loro intendano
    🔊
    Tempo semplice

    intendere congiuntivo imperfetto

    io intendessi
    🔊
    tu intendessi
    🔊
    lui/lei/Lei intendesse
    🔊
    noi intendessimo
    🔊
    voi intendeste
    🔊
    loro intendessero
    🔊

    Tempo composto

    intendere congiuntivo passato

    io abbia inteso
    🔊
    tu abbia inteso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia inteso
    🔊
    noi abbiamo inteso
    🔊
    voi abbiate inteso
    🔊
    loro abbiano inteso
    🔊
    Tempo composto

    intendere congiuntivo trapassato

    io avessi inteso
    🔊
    tu avessi inteso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse inteso
    🔊
    noi avessimo inteso
    🔊
    voi aveste inteso
    🔊
    loro avessero inteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale intendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui intendere


    Tempo semplice

    intendere condizionale presente

    io intenderei
    🔊
    tu intenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei intenderebbe
    🔊
    noi intenderemmo
    🔊
    voi intendereste
    🔊
    loro intenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    intendere condizionale passato

    io avrei inteso
    🔊
    tu avresti inteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe inteso
    🔊
    noi avremmo inteso
    🔊
    voi avreste inteso
    🔊
    loro avrebbero inteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo intendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui intendere


    intendere imperativo

    tu intendi
    🔊
    noi intendiamo
    🔊
    voi intendete
    🔊

    intendere congiuntivo esortativo

    Lei intenda
    🔊
    Che lui/lei intenda
    🔊
    Che loro intendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!