Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
L’amico lo ha insultato durante la discussione. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
insultare :
in|sul|tà|re
: (accento grave)
indicativo insultare. Veiksmažodžio insultare tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
insultare presente |
||
io | insulto |
🔊
|
tu | insulti |
🔊
|
lui/lei/Lei | insulta |
🔊
|
noi | insultiamo |
🔊
|
voi | insultate |
🔊
|
loro | insultano |
🔊
|
Tempo semplice
insultare imperfetto |
||
io | insultavo |
🔊
|
tu | insultavi |
🔊
|
lui/lei/Lei | insultava |
🔊
|
noi | insultavamo |
🔊
|
voi | insultavate |
🔊
|
loro | insultavano |
🔊
|
Tempo semplice
insultare futuro semplice |
||
io | insulterò |
🔊
|
tu | insulterai |
🔊
|
lui/lei/Lei | insulterà |
🔊
|
noi | insulteremo |
🔊
|
voi | insulterete |
🔊
|
loro | insulteranno |
🔊
|
Tempo semplice
insultare passato remoto |
||
io | insultai |
🔊
|
tu | insultasti |
🔊
|
lui/lei/Lei | insultò |
🔊
|
noi | insultammo |
🔊
|
voi | insultaste |
🔊
|
loro | insultarono |
🔊
|
Tempo composto
insultare futuro anteriore |
||
io | avrò insultato |
🔊
|
tu | avrai insultato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà insultato |
🔊
|
noi | avremo insultato |
🔊
|
voi | avrete insultato |
🔊
|
loro | avranno insultato |
🔊
|
Tempo composto
insultare passato prossimo |
||
io | ho insultato |
🔊
|
tu | hai insultato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha insultato |
🔊
|
noi | abbiamo insultato |
🔊
|
voi | avete insultato |
🔊
|
loro | hanno insultato |
🔊
|
Tempo composto
insultare trapassato prossimo |
||
io | avevo insultato |
🔊
|
tu | avevi insultato |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva insultato |
🔊
|
noi | avevamo insultato |
🔊
|
voi | avevate insultato |
🔊
|
loro | avevano insultato |
🔊
|
Tempo composto
insultare trapassato remoto |
||
io | ebbi insultato |
🔊
|
tu | avesti insultato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe insultato |
🔊
|
noi | avemmo insultato |
🔊
|
voi | aveste insultato |
🔊
|
loro | ebbero insultato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo insultare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio insultare
Tempo semplice
insultare congiuntivo presente |
||
io | insulti |
🔊
|
tu | insulti |
🔊
|
lui/lei/Lei | insulti |
🔊
|
noi | insultiamo |
🔊
|
voi | insultiate |
🔊
|
loro | insultino |
🔊
|
Tempo semplice
insultare congiuntivo imperfetto |
||
io | insultassi |
🔊
|
tu | insultassi |
🔊
|
lui/lei/Lei | insultasse |
🔊
|
noi | insultassimo |
🔊
|
voi | insultaste |
🔊
|
loro | insultassero |
🔊
|
Tempo composto
insultare congiuntivo passato |
||
io | abbia insultato |
🔊
|
tu | abbia insultato |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia insultato |
🔊
|
noi | abbiamo insultato |
🔊
|
voi | abbiate insultato |
🔊
|
loro | abbiano insultato |
🔊
|
Tempo composto
insultare congiuntivo trapassato |
||
io | avessi insultato |
🔊
|
tu | avessi insultato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse insultato |
🔊
|
noi | avessimo insultato |
🔊
|
voi | aveste insultato |
🔊
|
loro | avessero insultato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale insultare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui insultare
Tempo semplice
insultare condizionale presente |
||
io | insulterei |
🔊
|
tu | insulteresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | insulterebbe |
🔊
|
noi | insulteremmo |
🔊
|
voi | insultereste |
🔊
|
loro | insulterebbero |
🔊
|
Tempo composto
insultare condizionale passato |
||
io | avrei insultato |
🔊
|
tu | avresti insultato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe insultato |
🔊
|
noi | avremmo insultato |
🔊
|
voi | avreste insultato |
🔊
|
loro | avrebbero insultato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo insultare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui insultare
insultare imperativo |
||
tu | insulta |
🔊
|
noi | insultiamo |
🔊
|
voi | insultate |
🔊
|
insultare congiuntivo esortativo |
||
Lei | insulti |
🔊
|
Che lui/lei | insulti |
🔊
|
Che loro | insultino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!