🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha infoltito la sua chioma. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    infoltire :
    in|fol||re : (accento grave)

    indicativo infoltire. Veiksmažodžio infoltire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    infoltire presente

    io infoltisco
    🔊
    tu infoltisci
    🔊
    lui/lei/Lei infoltisce
    🔊
    noi infoltiamo
    🔊
    voi infoltite
    🔊
    loro infoltiscono
    🔊
    Tempo semplice

    infoltire imperfetto

    io infoltivo
    🔊
    tu infoltivi
    🔊
    lui/lei/Lei infoltiva
    🔊
    noi infoltivamo
    🔊
    voi infoltivate
    🔊
    loro infoltivano
    🔊

    Tempo semplice

    infoltire futuro semplice

    io infoltirò
    🔊
    tu infoltirai
    🔊
    lui/lei/Lei infoltirà
    🔊
    noi infoltiremo
    🔊
    voi infoltirete
    🔊
    loro infoltiranno
    🔊
    Tempo semplice

    infoltire passato remoto

    io infoltii
    🔊
    tu infoltisti
    🔊
    lui/lei/Lei infoltì
    🔊
    noi infoltimmo
    🔊
    voi infoltiste
    🔊
    loro infoltirono
    🔊

    Tempo composto

    infoltire futuro anteriore

    io avrò infoltito
    🔊
    tu avrai infoltito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà infoltito
    🔊
    noi avremo infoltito
    🔊
    voi avrete infoltito
    🔊
    loro avranno infoltito
    🔊
    Tempo composto

    infoltire passato prossimo

    io ho infoltito
    🔊
    tu hai infoltito
    🔊
    lui/lei/Lei ha infoltito
    🔊
    noi abbiamo infoltito
    🔊
    voi avete infoltito
    🔊
    loro hanno infoltito
    🔊

    Tempo composto

    infoltire trapassato prossimo

    io avevo infoltito
    🔊
    tu avevi infoltito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva infoltito
    🔊
    noi avevamo infoltito
    🔊
    voi avevate infoltito
    🔊
    loro avevano infoltito
    🔊
    Tempo composto

    infoltire trapassato remoto

    io ebbi infoltito
    🔊
    tu avesti infoltito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe infoltito
    🔊
    noi avemmo infoltito
    🔊
    voi aveste infoltito
    🔊
    loro ebbero infoltito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo infoltire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio infoltire


    Tempo semplice

    infoltire congiuntivo presente

    io infoltisca
    🔊
    tu infoltisca
    🔊
    lui/lei/Lei infoltisca
    🔊
    noi infoltiamo
    🔊
    voi infoltiate
    🔊
    loro infoltiscano
    🔊
    Tempo semplice

    infoltire congiuntivo imperfetto

    io infoltissi
    🔊
    tu infoltissi
    🔊
    lui/lei/Lei infoltisse
    🔊
    noi infoltissimo
    🔊
    voi infoltiste
    🔊
    loro infoltissero
    🔊

    Tempo composto

    infoltire congiuntivo passato

    io abbia infoltito
    🔊
    tu abbia infoltito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia infoltito
    🔊
    noi abbiamo infoltito
    🔊
    voi abbiate infoltito
    🔊
    loro abbiano infoltito
    🔊
    Tempo composto

    infoltire congiuntivo trapassato

    io avessi infoltito
    🔊
    tu avessi infoltito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse infoltito
    🔊
    noi avessimo infoltito
    🔊
    voi aveste infoltito
    🔊
    loro avessero infoltito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale infoltire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui infoltire


    Tempo semplice

    infoltire condizionale presente

    io infoltirei
    🔊
    tu infoltiresti
    🔊
    lui/lei/Lei infoltirebbe
    🔊
    noi infoltiremmo
    🔊
    voi infoltireste
    🔊
    loro infolterebbero
    🔊
    Tempo composto

    infoltire condizionale passato

    io avrei infoltito
    🔊
    tu avresti infoltito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe infoltito
    🔊
    noi avremmo infoltito
    🔊
    voi avreste infoltito
    🔊
    loro avrebbero infoltito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo infoltire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui infoltire


    infoltire imperativo

    tu infolti
    🔊
    noi infoltiamo
    🔊
    voi infoltite
    🔊

    infoltire congiuntivo esortativo

    Lei infoltisca
    🔊
    Che lui/lei infoltisca
    🔊
    Che loro infoltiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!