Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Il rumore l’ha inebetito. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
inebetire :
i|ne|be|tì|re
: (accento grave)
indicativo inebetire. Veiksmažodžio inebetire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
inebetire presente |
||
io | inebetisco |
🔊
|
tu | inebetisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | inebetisce |
🔊
|
noi | inebetiamo |
🔊
|
voi | inebetite |
🔊
|
loro | inebetiscono |
🔊
|
Tempo semplice
inebetire imperfetto |
||
io | inebetivo |
🔊
|
tu | inebetivi |
🔊
|
lui/lei/Lei | inebetiva |
🔊
|
noi | inebetivamo |
🔊
|
voi | inebetivate |
🔊
|
loro | inebetivano |
🔊
|
Tempo semplice
inebetire futuro semplice |
||
io | inebetirò |
🔊
|
tu | inebetirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | inebetirà |
🔊
|
noi | inebetiremo |
🔊
|
voi | inebetirete |
🔊
|
loro | inebetiranno |
🔊
|
Tempo semplice
inebetire passato remoto |
||
io | inebetii |
🔊
|
tu | inebetisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | inebetì |
🔊
|
noi | inebetimmo |
🔊
|
voi | inebetiste |
🔊
|
loro | inebetirono |
🔊
|
Tempo composto
inebetire futuro anteriore |
||
io | avrò inebetito |
🔊
|
tu | avrai inebetito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà inebetito |
🔊
|
noi | avremo inebetito |
🔊
|
voi | avrete inebetito |
🔊
|
loro | avranno inebetito |
🔊
|
Tempo composto
inebetire passato prossimo |
||
io | ho inebetito |
🔊
|
tu | hai inebetito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha inebetito |
🔊
|
noi | abbiamo inebetito |
🔊
|
voi | avete inebetito |
🔊
|
loro | hanno inebetito |
🔊
|
Tempo composto
inebetire trapassato prossimo |
||
io | avevo inebetito |
🔊
|
tu | avevi inebetito |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva inebetito |
🔊
|
noi | avevamo inebetito |
🔊
|
voi | avevate inebetito |
🔊
|
loro | avevano inebetito |
🔊
|
Tempo composto
inebetire trapassato remoto |
||
io | ebbi inebetito |
🔊
|
tu | avesti inebetito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe inebetito |
🔊
|
noi | avemmo inebetito |
🔊
|
voi | aveste inebetito |
🔊
|
loro | ebbero inebetito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo inebetire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio inebetire
Tempo semplice
inebetire congiuntivo presente |
||
io | inebetisca |
🔊
|
tu | inebetisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | inebetisca |
🔊
|
noi | inebetiamo |
🔊
|
voi | inebetiate |
🔊
|
loro | inebetiscano |
🔊
|
Tempo semplice
inebetire congiuntivo imperfetto |
||
io | inebetissi |
🔊
|
tu | inebetissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | inebetisse |
🔊
|
noi | inebetissimo |
🔊
|
voi | inebetiste |
🔊
|
loro | inebetissero |
🔊
|
Tempo composto
inebetire congiuntivo passato |
||
io | abbia inebetito |
🔊
|
tu | abbia inebetito |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia inebetito |
🔊
|
noi | abbiamo inebetito |
🔊
|
voi | abbiate inebetito |
🔊
|
loro | abbiano inebetito |
🔊
|
Tempo composto
inebetire congiuntivo trapassato |
||
io | avessi inebetito |
🔊
|
tu | avessi inebetito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse inebetito |
🔊
|
noi | avessimo inebetito |
🔊
|
voi | aveste inebetito |
🔊
|
loro | avessero inebetito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale inebetire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui inebetire
Tempo semplice
inebetire condizionale presente |
||
io | inebetirei |
🔊
|
tu | inebetiresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | inebetirebbe |
🔊
|
noi | inebetiremmo |
🔊
|
voi | inebetireste |
🔊
|
loro | inebeterebbero |
🔊
|
Tempo composto
inebetire condizionale passato |
||
io | avrei inebetito |
🔊
|
tu | avresti inebetito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe inebetito |
🔊
|
noi | avremmo inebetito |
🔊
|
voi | avreste inebetito |
🔊
|
loro | avrebbero inebetito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo inebetire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui inebetire
inebetire imperativo |
||
tu | inebeti |
🔊
|
noi | inebetiamo |
🔊
|
voi | inebetite |
🔊
|
inebetire congiuntivo esortativo |
||
Lei | inebetisca |
🔊
|
Che lui/lei | inebetisca |
🔊
|
Che loro | inebetiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!