🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La storia ha incantato il pubblico. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    incantare :
    in|can||re : (accento grave)

    indicativo incantare. Veiksmažodžio incantare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    incantare presente

    io incanto
    🔊
    tu incanti
    🔊
    lui/lei/Lei incanta
    🔊
    noi incantiamo
    🔊
    voi incantate
    🔊
    loro incantano
    🔊
    Tempo semplice

    incantare imperfetto

    io incantavo
    🔊
    tu incantavi
    🔊
    lui/lei/Lei incantava
    🔊
    noi incantavamo
    🔊
    voi incantavate
    🔊
    loro incantavano
    🔊

    Tempo semplice

    incantare futuro semplice

    io incanterò
    🔊
    tu incanterai
    🔊
    lui/lei/Lei incanterà
    🔊
    noi incanteremo
    🔊
    voi incanterete
    🔊
    loro incanteranno
    🔊
    Tempo semplice

    incantare passato remoto

    io incantai
    🔊
    tu incantasti
    🔊
    lui/lei/Lei incantò
    🔊
    noi incantammo
    🔊
    voi incantaste
    🔊
    loro incantarono
    🔊

    Tempo composto

    incantare futuro anteriore

    io avrò incantato
    🔊
    tu avrai incantato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà incantato
    🔊
    noi avremo incantato
    🔊
    voi avrete incantato
    🔊
    loro avranno incantato
    🔊
    Tempo composto

    incantare passato prossimo

    io ho incantato
    🔊
    tu hai incantato
    🔊
    lui/lei/Lei ha incantato
    🔊
    noi abbiamo incantato
    🔊
    voi avete incantato
    🔊
    loro hanno incantato
    🔊

    Tempo composto

    incantare trapassato prossimo

    io avevo incantato
    🔊
    tu avevi incantato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva incantato
    🔊
    noi avevamo incantato
    🔊
    voi avevate incantato
    🔊
    loro avevano incantato
    🔊
    Tempo composto

    incantare trapassato remoto

    io ebbi incantato
    🔊
    tu avesti incantato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe incantato
    🔊
    noi avemmo incantato
    🔊
    voi aveste incantato
    🔊
    loro ebbero incantato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo incantare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio incantare


    Tempo semplice

    incantare congiuntivo presente

    io incanti
    🔊
    tu incanti
    🔊
    lui/lei/Lei incanti
    🔊
    noi incantiamo
    🔊
    voi incantiate
    🔊
    loro incantino
    🔊
    Tempo semplice

    incantare congiuntivo imperfetto

    io incantassi
    🔊
    tu incantassi
    🔊
    lui/lei/Lei incantasse
    🔊
    noi incantassimo
    🔊
    voi incantaste
    🔊
    loro incantassero
    🔊

    Tempo composto

    incantare congiuntivo passato

    io abbia incantato
    🔊
    tu abbia incantato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia incantato
    🔊
    noi abbiamo incantato
    🔊
    voi abbiate incantato
    🔊
    loro abbiano incantato
    🔊
    Tempo composto

    incantare congiuntivo trapassato

    io avessi incantato
    🔊
    tu avessi incantato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse incantato
    🔊
    noi avessimo incantato
    🔊
    voi aveste incantato
    🔊
    loro avessero incantato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale incantare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui incantare


    Tempo semplice

    incantare condizionale presente

    io incanterei
    🔊
    tu incanteresti
    🔊
    lui/lei/Lei incanterebbe
    🔊
    noi incanteremmo
    🔊
    voi incantereste
    🔊
    loro incanterebbero
    🔊
    Tempo composto

    incantare condizionale passato

    io avrei incantato
    🔊
    tu avresti incantato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe incantato
    🔊
    noi avremmo incantato
    🔊
    voi avreste incantato
    🔊
    loro avrebbero incantato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo incantare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui incantare


    incantare imperativo

    tu incanta
    🔊
    noi incantiamo
    🔊
    voi incantate
    🔊

    incantare congiuntivo esortativo

    Lei incanti
    🔊
    Che lui/lei incanti
    🔊
    Che loro incantino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!