Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La storia ha incantato il pubblico. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    incantare :
    in|can|tà|re : (accento grave)

    indicativo incantare. Veiksmažodžio incantare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente incantare

    io incanto
    🔊
    tu incanti
    🔊
    lui/lei/Lei incanta
    🔊
    noi incantiamo
    🔊
    voi incantate
    🔊
    loro incantano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto incantare

    io incantavo
    🔊
    tu incantavi
    🔊
    lui/lei/Lei incantava
    🔊
    noi incantavamo
    🔊
    voi incantavate
    🔊
    loro incantavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice incantare

    io incanterò
    🔊
    tu incanterai
    🔊
    lui/lei/Lei incanterà
    🔊
    noi incanteremo
    🔊
    voi incanterete
    🔊
    loro incanteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto incantare

    io incantai
    🔊
    tu incantasti
    🔊
    lui/lei/Lei incantò
    🔊
    noi incantammo
    🔊
    voi incantaste
    🔊
    loro incantarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore incantare

    io avrò incantato
    🔊
    tu avrai incantato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà incantato
    🔊
    noi avremo incantato
    🔊
    voi avrete incantato
    🔊
    loro avranno incantato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo incantare

    io ho incantato
    🔊
    tu hai incantato
    🔊
    lui/lei/Lei ha incantato
    🔊
    noi abbiamo incantato
    🔊
    voi avete incantato
    🔊
    loro hanno incantato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo incantare

    io avevo incantato
    🔊
    tu avevi incantato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva incantato
    🔊
    noi avevamo incantato
    🔊
    voi avevate incantato
    🔊
    loro avevano incantato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto incantare

    io ebbi incantato
    🔊
    tu avesti incantato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe incantato
    🔊
    noi avemmo incantato
    🔊
    voi aveste incantato
    🔊
    loro ebbero incantato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo incantare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio incantare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente incantare

    io incanti
    🔊
    tu incanti
    🔊
    lui/lei/Lei incanti
    🔊
    noi incantiamo
    🔊
    voi incantiate
    🔊
    loro incantino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto incantare

    io incantassi
    🔊
    tu incantassi
    🔊
    lui/lei/Lei incantasse
    🔊
    noi incantassimo
    🔊
    voi incantaste
    🔊
    loro incantassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato incantare

    io abbia incantato
    🔊
    tu abbia incantato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia incantato
    🔊
    noi abbiamo incantato
    🔊
    voi abbiate incantato
    🔊
    loro abbiano incantato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato incantare

    io avessi incantato
    🔊
    tu avessi incantato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse incantato
    🔊
    noi avessimo incantato
    🔊
    voi aveste incantato
    🔊
    loro avessero incantato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale incantare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui incantare


    Tempo semplice

    Condizionale presente incantare

    io incanterei
    🔊
    tu incanteresti
    🔊
    lui/lei/Lei incanterebbe
    🔊
    noi incanteremmo
    🔊
    voi incantereste
    🔊
    loro incanterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato incantare

    io avrei incantato
    🔊
    tu avresti incantato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe incantato
    🔊
    noi avremmo incantato
    🔊
    voi avreste incantato
    🔊
    loro avrebbero incantato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo incantare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui incantare


    Imperativo incantare

    tu incanta
    🔊
    noi incantiamo
    🔊
    voi incantate
    🔊

    Congiuntivo incantare

    Lei incanti
    🔊
    Che lui/lei incanti
    🔊
    Che loro incantino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!