🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il vento ha inardito le foglie. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    inardire :
    i|nar||re : (accento grave)

    indicativo inardire. Veiksmažodžio inardire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente inardire

    io inardisco
    🔊
    tu inardisci
    🔊
    lui/lei/Lei inardisce
    🔊
    noi inardiamo
    🔊
    voi inardite
    🔊
    loro inardiscono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto inardire

    io inardivo
    🔊
    tu inardivi
    🔊
    lui/lei/Lei inardiva
    🔊
    noi inardivamo
    🔊
    voi inardivate
    🔊
    loro inardivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice inardire

    io inardirò
    🔊
    tu inardirai
    🔊
    lui/lei/Lei inardirà
    🔊
    noi inardiremo
    🔊
    voi inardirete
    🔊
    loro inardiranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto inardire

    io inardii
    🔊
    tu inardisti
    🔊
    lui/lei/Lei inardì
    🔊
    noi inardimmo
    🔊
    voi inardiste
    🔊
    loro inardirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore inardire

    io avrò inardito
    🔊
    tu avrai inardito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà inardito
    🔊
    noi avremo inardito
    🔊
    voi avrete inardito
    🔊
    loro avranno inardito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo inardire

    io ho inardito
    🔊
    tu hai inardito
    🔊
    lui/lei/Lei ha inardito
    🔊
    noi abbiamo inardito
    🔊
    voi avete inardito
    🔊
    loro hanno inardito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo inardire

    io avevo inardito
    🔊
    tu avevi inardito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva inardito
    🔊
    noi avevamo inardito
    🔊
    voi avevate inardito
    🔊
    loro avevano inardito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto inardire

    io ebbi inardito
    🔊
    tu avesti inardito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe inardito
    🔊
    noi avemmo inardito
    🔊
    voi aveste inardito
    🔊
    loro ebbero inardito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo inardire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio inardire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente inardire

    io inardisca
    🔊
    tu inardisca
    🔊
    lui/lei/Lei inardisca
    🔊
    noi inardiamo
    🔊
    voi inardiate
    🔊
    loro inardiscano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto inardire

    io inardissi
    🔊
    tu inardissi
    🔊
    lui/lei/Lei inardisse
    🔊
    noi inardissimo
    🔊
    voi inardiste
    🔊
    loro inardissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato inardire

    io abbia inardito
    🔊
    tu abbia inardito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia inardito
    🔊
    noi abbiamo inardito
    🔊
    voi abbiate inardito
    🔊
    loro abbiano inardito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato inardire

    io avessi inardito
    🔊
    tu avessi inardito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse inardito
    🔊
    noi avessimo inardito
    🔊
    voi aveste inardito
    🔊
    loro avessero inardito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale inardire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui inardire


    Tempo semplice

    Condizionale presente inardire

    io inardirei
    🔊
    tu inardiresti
    🔊
    lui/lei/Lei inardirebbe
    🔊
    noi inardiremmo
    🔊
    voi inardireste
    🔊
    loro inardirebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato inardire

    io avrei inardito
    🔊
    tu avresti inardito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe inardito
    🔊
    noi avremmo inardito
    🔊
    voi avreste inardito
    🔊
    loro avrebbero inardito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo inardire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui inardire


    Imperativo inardire

    tu inardisci
    🔊
    noi inardiamo
    🔊
    voi inardite
    🔊

    Congiuntivo inardire

    Lei inardisca
    🔊
    Che lui/lei inardisca
    🔊
    Che loro inardiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!