🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha impastato la farina per fare il pane. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    impastare :
    im|pa|stà|re : (accento grave)

    indicativo impastare. Veiksmažodžio impastare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    impastare presente

    io impasto
    🔊
    tu impasti
    🔊
    lui/lei/Lei impasta
    🔊
    noi impastiamo
    🔊
    voi impastate
    🔊
    loro impastano
    🔊
    Tempo semplice

    impastare imperfetto

    io impastavo
    🔊
    tu impastavi
    🔊
    lui/lei/Lei impastava
    🔊
    noi impastavamo
    🔊
    voi impastavate
    🔊
    loro impastavano
    🔊

    Tempo semplice

    impastare futuro semplice

    io impasterò
    🔊
    tu impasterai
    🔊
    lui/lei/Lei impasterà
    🔊
    noi impasteremo
    🔊
    voi impasterete
    🔊
    loro impasteranno
    🔊
    Tempo semplice

    impastare passato remoto

    io impastai
    🔊
    tu impastasti
    🔊
    lui/lei/Lei impastò
    🔊
    noi impastammo
    🔊
    voi impastaste
    🔊
    loro impastarono
    🔊

    Tempo composto

    impastare futuro anteriore

    io avrò impastato
    🔊
    tu avrai impastato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà impastato
    🔊
    noi avremo impastato
    🔊
    voi avrete impastato
    🔊
    loro avranno impastato
    🔊
    Tempo composto

    impastare passato prossimo

    io ho impastato
    🔊
    tu hai impastato
    🔊
    lui/lei/Lei ha impastato
    🔊
    noi abbiamo impastato
    🔊
    voi avete impastato
    🔊
    loro hanno impastato
    🔊

    Tempo composto

    impastare trapassato prossimo

    io avevo impastato
    🔊
    tu avevi impastato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva impastato
    🔊
    noi avevamo impastato
    🔊
    voi avevate impastato
    🔊
    loro avevano impastato
    🔊
    Tempo composto

    impastare trapassato remoto

    io ebbi impastato
    🔊
    tu avesti impastato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe impastato
    🔊
    noi avemmo impastato
    🔊
    voi aveste impastato
    🔊
    loro ebbero impastato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo impastare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio impastare


    Tempo semplice

    impastare congiuntivo presente

    io impasti
    🔊
    tu impasti
    🔊
    lui/lei/Lei impasti
    🔊
    noi impastiamo
    🔊
    voi impastiate
    🔊
    loro impastino
    🔊
    Tempo semplice

    impastare congiuntivo imperfetto

    io impastassi
    🔊
    tu impastassi
    🔊
    lui/lei/Lei impastasse
    🔊
    noi impastassimo
    🔊
    voi impastaste
    🔊
    loro impastassero
    🔊

    Tempo composto

    impastare congiuntivo passato

    io abbia impastato
    🔊
    tu abbia impastato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia impastato
    🔊
    noi abbiamo impastato
    🔊
    voi abbiate impastato
    🔊
    loro abbiano impastato
    🔊
    Tempo composto

    impastare congiuntivo trapassato

    io avessi impastato
    🔊
    tu avessi impastato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse impastato
    🔊
    noi avessimo impastato
    🔊
    voi aveste impastato
    🔊
    loro avessero impastato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale impastare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui impastare


    Tempo semplice

    impastare condizionale presente

    io impasterei
    🔊
    tu impasteresti
    🔊
    lui/lei/Lei impasterebbe
    🔊
    noi impasteremmo
    🔊
    voi impastereste
    🔊
    loro impasterebbero
    🔊
    Tempo composto

    impastare condizionale passato

    io avrei impastato
    🔊
    tu avresti impastato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe impastato
    🔊
    noi avremmo impastato
    🔊
    voi avreste impastato
    🔊
    loro avrebbero impastato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo impastare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui impastare


    impastare imperativo

    tu impasta
    🔊
    noi impastiamo
    🔊
    voi impastate
    🔊

    impastare congiuntivo esortativo

    Lei impasti
    🔊
    Che lui/lei impasti
    🔊
    Che loro impastino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!