🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ho ideato un nuovo progetto. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    ideare :
    i|de|à|re : (accento grave)

    indicativo ideare. Veiksmažodžio ideare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ideare presente

    io ideo
    🔊
    tu idei
    🔊
    lui/lei/Lei idea
    🔊
    noi ideiamo
    🔊
    voi ideate
    🔊
    loro ideano
    🔊
    Tempo semplice

    ideare imperfetto

    io ideavo
    🔊
    tu ideavi
    🔊
    lui/lei/Lei ideava
    🔊
    noi ideavamo
    🔊
    voi ideavate
    🔊
    loro ideavano
    🔊

    Tempo semplice

    ideare futuro semplice

    io ideerò
    🔊
    tu ideerai
    🔊
    lui/lei/Lei ideerà
    🔊
    noi ideeremo
    🔊
    voi ideerete
    🔊
    loro ideeranno
    🔊
    Tempo semplice

    ideare passato remoto

    io ideai
    🔊
    tu ideasti
    🔊
    lui/lei/Lei ideò
    🔊
    noi ideammo
    🔊
    voi ideaste
    🔊
    loro idearono
    🔊

    Tempo composto

    ideare futuro anteriore

    io avrò ideato
    🔊
    tu avrai ideato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ideato
    🔊
    noi avremo ideato
    🔊
    voi avrete ideato
    🔊
    loro avranno ideato
    🔊
    Tempo composto

    ideare passato prossimo

    io ho ideato
    🔊
    tu hai ideato
    🔊
    lui/lei/Lei ha ideato
    🔊
    noi abbiamo ideato
    🔊
    voi avete ideato
    🔊
    loro hanno ideato
    🔊

    Tempo composto

    ideare trapassato prossimo

    io avevo ideato
    🔊
    tu avevi ideato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ideato
    🔊
    noi avevamo ideato
    🔊
    voi avevate ideato
    🔊
    loro avevano ideato
    🔊
    Tempo composto

    ideare trapassato remoto

    io ebbi ideato
    🔊
    tu avesti ideato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ideato
    🔊
    noi avemmo ideato
    🔊
    voi aveste ideato
    🔊
    loro ebbero ideato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ideare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ideare


    Tempo semplice

    ideare congiuntivo presente

    io idei
    🔊
    tu idei
    🔊
    lui/lei/Lei idei
    🔊
    noi ideiamo
    🔊
    voi ideiate
    🔊
    loro ideino
    🔊
    Tempo semplice

    ideare congiuntivo imperfetto

    io ideassi
    🔊
    tu ideassi
    🔊
    lui/lei/Lei ideasse
    🔊
    noi ideassimo
    🔊
    voi ideaste
    🔊
    loro ideassero
    🔊

    Tempo composto

    ideare congiuntivo passato

    io abbia ideato
    🔊
    tu abbia ideato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ideato
    🔊
    noi abbiamo ideato
    🔊
    voi abbiate ideato
    🔊
    loro abbiano ideato
    🔊
    Tempo composto

    ideare congiuntivo trapassato

    io avessi ideato
    🔊
    tu avessi ideato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ideato
    🔊
    noi avessimo ideato
    🔊
    voi aveste ideato
    🔊
    loro avessero ideato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ideare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ideare


    Tempo semplice

    ideare condizionale presente

    io ideerei
    🔊
    tu ideeresti
    🔊
    lui/lei/Lei ideerebbe
    🔊
    noi ideeremmo
    🔊
    voi ideereste
    🔊
    loro ideerebbero
    🔊
    Tempo composto

    ideare condizionale passato

    io avrei ideato
    🔊
    tu avresti ideato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ideato
    🔊
    noi avremmo ideato
    🔊
    voi avreste ideato
    🔊
    loro avrebbero ideato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ideare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ideare


    ideare imperativo

    tu idea
    🔊
    noi ideiamo
    🔊
    voi ideate
    🔊

    ideare congiuntivo esortativo

    Lei idei
    🔊
    Che lui/lei idei
    🔊
    Che loro ideino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!