🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il cane ha guaito dopo essersi ferito. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    guaire :
    gua|ì|re : (accento grave)

    indicativo guaire. Veiksmažodžio guaire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    guaire presente

    io guaisco
    🔊
    tu guaisci
    🔊
    lui/lei/Lei guaisce
    🔊
    noi guaiamo
    🔊
    voi guaite
    🔊
    loro guaiscono
    🔊
    Tempo semplice

    guaire imperfetto

    io guaivo
    🔊
    tu guaivi
    🔊
    lui/lei/Lei guaiva
    🔊
    noi guaivamo
    🔊
    voi guaivate
    🔊
    loro guaivano
    🔊

    Tempo semplice

    guaire futuro semplice

    io guairò
    🔊
    tu guairai
    🔊
    lui/lei/Lei guairà
    🔊
    noi guairemo
    🔊
    voi guairete
    🔊
    loro guairanno
    🔊
    Tempo semplice

    guaire passato remoto

    io guaii
    🔊
    tu guaisti
    🔊
    lui/lei/Lei guaì
    🔊
    noi guaimmo
    🔊
    voi guaiste
    🔊
    loro guairono
    🔊

    Tempo composto

    guaire futuro anteriore

    io avrò guaito
    🔊
    tu avrai guaito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà guaito
    🔊
    noi avremo guaito
    🔊
    voi avrete guaito
    🔊
    loro avranno guaito
    🔊
    Tempo composto

    guaire passato prossimo

    io ho guaito
    🔊
    tu hai guaito
    🔊
    lui/lei/Lei ha guaito
    🔊
    noi abbiamo guaito
    🔊
    voi avete guaito
    🔊
    loro hanno guaito
    🔊

    Tempo composto

    guaire trapassato prossimo

    io avevo guaito
    🔊
    tu avevi guaito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva guaito
    🔊
    noi avevamo guaito
    🔊
    voi avevate guaito
    🔊
    loro avevano guaito
    🔊
    Tempo composto

    guaire trapassato remoto

    io ebbi guaito
    🔊
    tu avesti guaito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe guaito
    🔊
    noi avemmo guaito
    🔊
    voi aveste guaito
    🔊
    loro ebbero guaito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo guaire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio guaire


    Tempo semplice

    guaire congiuntivo presente

    io guaisca
    🔊
    tu guaisca
    🔊
    lui/lei/Lei guaisca
    🔊
    noi guaiamo
    🔊
    voi guaiate
    🔊
    loro guaiscano
    🔊
    Tempo semplice

    guaire congiuntivo imperfetto

    io guaissi
    🔊
    tu guaissi
    🔊
    lui/lei/Lei guaisse
    🔊
    noi guaissimo
    🔊
    voi guaiste
    🔊
    loro guaissero
    🔊

    Tempo composto

    guaire congiuntivo passato

    io abbia guaito
    🔊
    tu abbia guaito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia guaito
    🔊
    noi abbiamo guaito
    🔊
    voi abbiate guaito
    🔊
    loro abbiano guaito
    🔊
    Tempo composto

    guaire congiuntivo trapassato

    io avessi guaito
    🔊
    tu avessi guaito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse guaito
    🔊
    noi avessimo guaito
    🔊
    voi aveste guaito
    🔊
    loro avessero guaito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale guaire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui guaire


    Tempo semplice

    guaire condizionale presente

    io guairei
    🔊
    tu guairesti
    🔊
    lui/lei/Lei guairebbe
    🔊
    noi guairemmo
    🔊
    voi guaireste
    🔊
    loro guaerebbero
    🔊
    Tempo composto

    guaire condizionale passato

    io avrei guaito
    🔊
    tu avresti guaito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe guaito
    🔊
    noi avremmo guaito
    🔊
    voi avreste guaito
    🔊
    loro avrebbero guaito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo guaire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui guaire


    guaire imperativo

    tu guai
    🔊
    noi guaiamo
    🔊
    voi guaite
    🔊

    guaire congiuntivo esortativo

    Lei guaisca
    🔊
    Che lui/lei guaisca
    🔊
    Che loro guaiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!