🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha giurato di essere onesto e leale. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    giurare :
    giu||re : (accento grave)

    indicativo giurare. Veiksmažodžio giurare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    giurare presente

    io giuro
    🔊
    tu giuri
    🔊
    lui/lei/Lei giura
    🔊
    noi giuriamo
    🔊
    voi giurate
    🔊
    loro giurano
    🔊
    Tempo semplice

    giurare imperfetto

    io giuravo
    🔊
    tu giuravi
    🔊
    lui/lei/Lei giurava
    🔊
    noi giuravamo
    🔊
    voi giuravate
    🔊
    loro giuravano
    🔊

    Tempo semplice

    giurare futuro semplice

    io giurerò
    🔊
    tu giurerai
    🔊
    lui/lei/Lei giurerà
    🔊
    noi giureremo
    🔊
    voi giurerete
    🔊
    loro giureranno
    🔊
    Tempo semplice

    giurare passato remoto

    io giurai
    🔊
    tu giurasti
    🔊
    lui/lei/Lei giurò
    🔊
    noi giurammo
    🔊
    voi giuraste
    🔊
    loro giurarono
    🔊

    Tempo composto

    giurare futuro anteriore

    io avrò giurato
    🔊
    tu avrai giurato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà giurato
    🔊
    noi avremo giurato
    🔊
    voi avrete giurato
    🔊
    loro avranno giurato
    🔊
    Tempo composto

    giurare passato prossimo

    io ho giurato
    🔊
    tu hai giurato
    🔊
    lui/lei/Lei ha giurato
    🔊
    noi abbiamo giurato
    🔊
    voi avete giurato
    🔊
    loro hanno giurato
    🔊

    Tempo composto

    giurare trapassato prossimo

    io avevo giurato
    🔊
    tu avevi giurato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva giurato
    🔊
    noi avevamo giurato
    🔊
    voi avevate giurato
    🔊
    loro avevano giurato
    🔊
    Tempo composto

    giurare trapassato remoto

    io ebbi giurato
    🔊
    tu avesti giurato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe giurato
    🔊
    noi avemmo giurato
    🔊
    voi aveste giurato
    🔊
    loro ebbero giurato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo giurare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio giurare


    Tempo semplice

    giurare congiuntivo presente

    io giuri
    🔊
    tu giuri
    🔊
    lui/lei/Lei giuri
    🔊
    noi giuriamo
    🔊
    voi giuriate
    🔊
    loro giurino
    🔊
    Tempo semplice

    giurare congiuntivo imperfetto

    io giurassi
    🔊
    tu giurassi
    🔊
    lui/lei/Lei giurasse
    🔊
    noi giurassimo
    🔊
    voi giuraste
    🔊
    loro giurassero
    🔊

    Tempo composto

    giurare congiuntivo passato

    io abbia giurato
    🔊
    tu abbia giurato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia giurato
    🔊
    noi abbiamo giurato
    🔊
    voi abbiate giurato
    🔊
    loro abbiano giurato
    🔊
    Tempo composto

    giurare congiuntivo trapassato

    io avessi giurato
    🔊
    tu avessi giurato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse giurato
    🔊
    noi avessimo giurato
    🔊
    voi aveste giurato
    🔊
    loro avessero giurato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale giurare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui giurare


    Tempo semplice

    giurare condizionale presente

    io giurerei
    🔊
    tu giureresti
    🔊
    lui/lei/Lei giurerebbe
    🔊
    noi giureremmo
    🔊
    voi giurereste
    🔊
    loro giurerebbero
    🔊
    Tempo composto

    giurare condizionale passato

    io avrei giurato
    🔊
    tu avresti giurato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe giurato
    🔊
    noi avremmo giurato
    🔊
    voi avreste giurato
    🔊
    loro avrebbero giurato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo giurare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui giurare


    giurare imperativo

    tu giura
    🔊
    noi giuriamo
    🔊
    voi giurate
    🔊

    giurare congiuntivo esortativo

    Lei giuri
    🔊
    Che lui/lei giuri
    🔊
    Che loro giurino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!