Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha giurato di essere onesto e leale. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    giurare :
    giu|rà|re : (accento grave)

    indicativo giurare. Veiksmažodžio giurare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente giurare

    io giuro
    🔊
    tu giuri
    🔊
    lui/lei/Lei giura
    🔊
    noi giuriamo
    🔊
    voi giurate
    🔊
    loro giurano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto giurare

    io giuravo
    🔊
    tu giuravi
    🔊
    lui/lei/Lei giurava
    🔊
    noi giuravamo
    🔊
    voi giuravate
    🔊
    loro giuravano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice giurare

    io giurerò
    🔊
    tu giurerai
    🔊
    lui/lei/Lei giurerà
    🔊
    noi giureremo
    🔊
    voi giurerete
    🔊
    loro giureranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto giurare

    io giurai
    🔊
    tu giurasti
    🔊
    lui/lei/Lei giurò
    🔊
    noi giurammo
    🔊
    voi giuraste
    🔊
    loro giurarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore giurare

    io avrò giurato
    🔊
    tu avrai giurato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà giurato
    🔊
    noi avremo giurato
    🔊
    voi avrete giurato
    🔊
    loro avranno giurato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo giurare

    io ho giurato
    🔊
    tu hai giurato
    🔊
    lui/lei/Lei ha giurato
    🔊
    noi abbiamo giurato
    🔊
    voi avete giurato
    🔊
    loro hanno giurato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo giurare

    io avevo giurato
    🔊
    tu avevi giurato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva giurato
    🔊
    noi avevamo giurato
    🔊
    voi avevate giurato
    🔊
    loro avevano giurato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto giurare

    io ebbi giurato
    🔊
    tu avesti giurato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe giurato
    🔊
    noi avemmo giurato
    🔊
    voi aveste giurato
    🔊
    loro ebbero giurato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo giurare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio giurare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente giurare

    io giuri
    🔊
    tu giuri
    🔊
    lui/lei/Lei giuri
    🔊
    noi giuriamo
    🔊
    voi giuriate
    🔊
    loro giurino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto giurare

    io giurassi
    🔊
    tu giurassi
    🔊
    lui/lei/Lei giurasse
    🔊
    noi giurassimo
    🔊
    voi giuraste
    🔊
    loro giurassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato giurare

    io abbia giurato
    🔊
    tu abbia giurato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia giurato
    🔊
    noi abbiamo giurato
    🔊
    voi abbiate giurato
    🔊
    loro abbiano giurato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato giurare

    io avessi giurato
    🔊
    tu avessi giurato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse giurato
    🔊
    noi avessimo giurato
    🔊
    voi aveste giurato
    🔊
    loro avessero giurato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale giurare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui giurare


    Tempo semplice

    Condizionale presente giurare

    io giurerei
    🔊
    tu giureresti
    🔊
    lui/lei/Lei giurerebbe
    🔊
    noi giureremmo
    🔊
    voi giurereste
    🔊
    loro giurerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato giurare

    io avrei giurato
    🔊
    tu avresti giurato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe giurato
    🔊
    noi avremmo giurato
    🔊
    voi avreste giurato
    🔊
    loro avrebbero giurato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo giurare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui giurare


    Imperativo giurare

    tu giura
    🔊
    noi giuriamo
    🔊
    voi giurate
    🔊

    Congiuntivo giurare

    Lei giuri
    🔊
    Che lui/lei giuri
    🔊
    Che loro giurino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!