🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha forato il foglio. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    forare :
    fo||re : (accento grave)

    indicativo forare. Veiksmažodžio forare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    forare presente

    io foro
    🔊
    tu fori
    🔊
    lui/lei/Lei fora
    🔊
    noi foriamo
    🔊
    voi forate
    🔊
    loro forano
    🔊
    Tempo semplice

    forare imperfetto

    io foravo
    🔊
    tu foravi
    🔊
    lui/lei/Lei forava
    🔊
    noi foravamo
    🔊
    voi foravate
    🔊
    loro foravano
    🔊

    Tempo semplice

    forare futuro semplice

    io forerò
    🔊
    tu forerai
    🔊
    lui/lei/Lei forerà
    🔊
    noi foreremo
    🔊
    voi forerete
    🔊
    loro foreranno
    🔊
    Tempo semplice

    forare passato remoto

    io forai
    🔊
    tu forasti
    🔊
    lui/lei/Lei forò
    🔊
    noi forammo
    🔊
    voi foraste
    🔊
    loro forarono
    🔊

    Tempo composto

    forare futuro anteriore

    io avrò forato
    🔊
    tu avrai forato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà forato
    🔊
    noi avremo forato
    🔊
    voi avrete forato
    🔊
    loro avranno forato
    🔊
    Tempo composto

    forare passato prossimo

    io ho forato
    🔊
    tu hai forato
    🔊
    lui/lei/Lei ha forato
    🔊
    noi abbiamo forato
    🔊
    voi avete forato
    🔊
    loro hanno forato
    🔊

    Tempo composto

    forare trapassato prossimo

    io avevo forato
    🔊
    tu avevi forato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva forato
    🔊
    noi avevamo forato
    🔊
    voi avevate forato
    🔊
    loro avevano forato
    🔊
    Tempo composto

    forare trapassato remoto

    io ebbi forato
    🔊
    tu avesti forato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe forato
    🔊
    noi avemmo forato
    🔊
    voi aveste forato
    🔊
    loro ebbero forato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo forare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio forare


    Tempo semplice

    forare congiuntivo presente

    io fori
    🔊
    tu fori
    🔊
    lui/lei/Lei fori
    🔊
    noi foriamo
    🔊
    voi foriate
    🔊
    loro forino
    🔊
    Tempo semplice

    forare congiuntivo imperfetto

    io forassi
    🔊
    tu forassi
    🔊
    lui/lei/Lei forasse
    🔊
    noi forassimo
    🔊
    voi foraste
    🔊
    loro forassero
    🔊

    Tempo composto

    forare congiuntivo passato

    io abbia forato
    🔊
    tu abbia forato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia forato
    🔊
    noi abbiamo forato
    🔊
    voi abbiate forato
    🔊
    loro abbiano forato
    🔊
    Tempo composto

    forare congiuntivo trapassato

    io avessi forato
    🔊
    tu avessi forato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse forato
    🔊
    noi avessimo forato
    🔊
    voi aveste forato
    🔊
    loro avessero forato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale forare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui forare


    Tempo semplice

    forare condizionale presente

    io forerei
    🔊
    tu foreresti
    🔊
    lui/lei/Lei forerebbe
    🔊
    noi foreremmo
    🔊
    voi forereste
    🔊
    loro forerebbero
    🔊
    Tempo composto

    forare condizionale passato

    io avrei forato
    🔊
    tu avresti forato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe forato
    🔊
    noi avremmo forato
    🔊
    voi avreste forato
    🔊
    loro avrebbero forato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo forare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui forare


    forare imperativo

    tu fora
    🔊
    noi foriamo
    🔊
    voi forate
    🔊

    forare congiuntivo esortativo

    Lei fori
    🔊
    Che lui/lei fori
    🔊
    Che loro forino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!