Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha forato il foglio. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    forare :
    fo|rà|re : (accento grave)

    indicativo forare. Veiksmažodžio forare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente forare

    io foro
    🔊
    tu fori
    🔊
    lui/lei/Lei fora
    🔊
    noi foriamo
    🔊
    voi forate
    🔊
    loro forano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto forare

    io foravo
    🔊
    tu foravi
    🔊
    lui/lei/Lei forava
    🔊
    noi foravamo
    🔊
    voi foravate
    🔊
    loro foravano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice forare

    io forerò
    🔊
    tu forerai
    🔊
    lui/lei/Lei forerà
    🔊
    noi foreremo
    🔊
    voi forerete
    🔊
    loro foreranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto forare

    io forai
    🔊
    tu forasti
    🔊
    lui/lei/Lei forò
    🔊
    noi forammo
    🔊
    voi foraste
    🔊
    loro forarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore forare

    io avrò forato
    🔊
    tu avrai forato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà forato
    🔊
    noi avremo forato
    🔊
    voi avrete forato
    🔊
    loro avranno forato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo forare

    io ho forato
    🔊
    tu hai forato
    🔊
    lui/lei/Lei ha forato
    🔊
    noi abbiamo forato
    🔊
    voi avete forato
    🔊
    loro hanno forato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo forare

    io avevo forato
    🔊
    tu avevi forato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva forato
    🔊
    noi avevamo forato
    🔊
    voi avevate forato
    🔊
    loro avevano forato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto forare

    io ebbi forato
    🔊
    tu avesti forato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe forato
    🔊
    noi avemmo forato
    🔊
    voi aveste forato
    🔊
    loro ebbero forato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo forare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio forare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente forare

    io fori
    🔊
    tu fori
    🔊
    lui/lei/Lei fori
    🔊
    noi foriamo
    🔊
    voi foriate
    🔊
    loro forino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto forare

    io forassi
    🔊
    tu forassi
    🔊
    lui/lei/Lei forasse
    🔊
    noi forassimo
    🔊
    voi foraste
    🔊
    loro forassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato forare

    io abbia forato
    🔊
    tu abbia forato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia forato
    🔊
    noi abbiamo forato
    🔊
    voi abbiate forato
    🔊
    loro abbiano forato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato forare

    io avessi forato
    🔊
    tu avessi forato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse forato
    🔊
    noi avessimo forato
    🔊
    voi aveste forato
    🔊
    loro avessero forato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale forare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui forare


    Tempo semplice

    Condizionale presente forare

    io forerei
    🔊
    tu foreresti
    🔊
    lui/lei/Lei forerebbe
    🔊
    noi foreremmo
    🔊
    voi forereste
    🔊
    loro forerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato forare

    io avrei forato
    🔊
    tu avresti forato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe forato
    🔊
    noi avremmo forato
    🔊
    voi avreste forato
    🔊
    loro avrebbero forato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo forare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui forare


    Imperativo forare

    tu fora
    🔊
    noi foriamo
    🔊
    voi forate
    🔊

    Congiuntivo forare

    Lei fori
    🔊
    Che lui/lei fori
    🔊
    Che loro forino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!