🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha fuso i metalli. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    fondere :
    fón|de|re : (accento acuto)

    indicativo fondere. Veiksmažodžio fondere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    fondere presente

    io fondo
    🔊
    tu fondi
    🔊
    lui/lei/Lei fonde
    🔊
    noi fondiamo
    🔊
    voi fondete
    🔊
    loro fondono
    🔊
    Tempo semplice

    fondere imperfetto

    io fondevo
    🔊
    tu fondevi
    🔊
    lui/lei/Lei fondeva
    🔊
    noi fondevamo
    🔊
    voi fondevate
    🔊
    loro fondevano
    🔊

    Tempo semplice

    fondere futuro semplice

    io fonderò
    🔊
    tu fonderai
    🔊
    lui/lei/Lei fonderà
    🔊
    noi fonderemo
    🔊
    voi fonderete
    🔊
    loro fonderanno
    🔊
    Tempo semplice

    fondere passato remoto

    io fusi
    🔊
    tu fondesti
    🔊
    lui/lei/Lei fuse
    🔊
    noi fondemmo
    🔊
    voi fondeste
    🔊
    loro fusero
    🔊

    Tempo composto

    fondere futuro anteriore

    io avrò fuso
    🔊
    tu avrai fuso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà fuso
    🔊
    noi avremo fuso
    🔊
    voi avrete fuso
    🔊
    loro avranno fuso
    🔊
    Tempo composto

    fondere passato prossimo

    io ho fuso
    🔊
    tu hai fuso
    🔊
    lui/lei/Lei ha fuso
    🔊
    noi abbiamo fuso
    🔊
    voi avete fuso
    🔊
    loro hanno fuso
    🔊

    Tempo composto

    fondere trapassato prossimo

    io avevo fuso
    🔊
    tu avevi fuso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva fuso
    🔊
    noi avevamo fuso
    🔊
    voi avevate fuso
    🔊
    loro avevano fuso
    🔊
    Tempo composto

    fondere trapassato remoto

    io ebbi fuso
    🔊
    tu avesti fuso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe fuso
    🔊
    noi avemmo fuso
    🔊
    voi aveste fuso
    🔊
    loro ebbero fuso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo fondere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio fondere


    Tempo semplice

    fondere congiuntivo presente

    io fonda
    🔊
    tu fonda
    🔊
    lui/lei/Lei fonda
    🔊
    noi fondiamo
    🔊
    voi fondiate
    🔊
    loro fondano
    🔊
    Tempo semplice

    fondere congiuntivo imperfetto

    io fondessi
    🔊
    tu fondessi
    🔊
    lui/lei/Lei fondesse
    🔊
    noi fondessimo
    🔊
    voi fondeste
    🔊
    loro fondessero
    🔊

    Tempo composto

    fondere congiuntivo passato

    io abbia fuso
    🔊
    tu abbia fuso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia fuso
    🔊
    noi abbiamo fuso
    🔊
    voi abbiate fuso
    🔊
    loro abbiano fuso
    🔊
    Tempo composto

    fondere congiuntivo trapassato

    io avessi fuso
    🔊
    tu avessi fuso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse fuso
    🔊
    noi avessimo fuso
    🔊
    voi aveste fuso
    🔊
    loro avessero fuso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale fondere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui fondere


    Tempo semplice

    fondere condizionale presente

    io fonderei
    🔊
    tu fonderesti
    🔊
    lui/lei/Lei fonderebbe
    🔊
    noi fonderemmo
    🔊
    voi fondereste
    🔊
    loro fonderebbero
    🔊
    Tempo composto

    fondere condizionale passato

    io avrei fuso
    🔊
    tu avresti fuso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe fuso
    🔊
    noi avremmo fuso
    🔊
    voi avreste fuso
    🔊
    loro avrebbero fuso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo fondere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui fondere


    fondere imperativo

    tu fondi
    🔊
    noi fondiamo
    🔊
    voi fondete
    🔊

    fondere congiuntivo esortativo

    Lei fonda
    🔊
    Che lui/lei fonda
    🔊
    Che loro fondano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!