Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha flirtato con la ragazza della porta accanto. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    flirtare :
    flir|tà|re : (accento grave)

    indicativo flirtare. Veiksmažodžio flirtare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente flirtare

    io flirto
    🔊
    tu flirti
    🔊
    lui/lei/Lei flirta
    🔊
    noi flirtiamo
    🔊
    voi flirtate
    🔊
    loro flirtano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto flirtare

    io flirtavo
    🔊
    tu flirtavi
    🔊
    lui/lei/Lei flirtava
    🔊
    noi flirtavamo
    🔊
    voi flirtavate
    🔊
    loro flirtavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice flirtare

    io flirterò
    🔊
    tu flirterai
    🔊
    lui/lei/Lei flirterà
    🔊
    noi flirteremo
    🔊
    voi flirterete
    🔊
    loro flirteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto flirtare

    io flirtai
    🔊
    tu flirtasti
    🔊
    lui/lei/Lei flirtò
    🔊
    noi flirtammo
    🔊
    voi flirtaste
    🔊
    loro flirtarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore flirtare

    io avrò flirtato
    🔊
    tu avrai flirtato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà flirtato
    🔊
    noi avremo flirtato
    🔊
    voi avrete flirtato
    🔊
    loro avranno flirtato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo flirtare

    io ho flirtato
    🔊
    tu hai flirtato
    🔊
    lui/lei/Lei ha flirtato
    🔊
    noi abbiamo flirtato
    🔊
    voi avete flirtato
    🔊
    loro hanno flirtato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo flirtare

    io avevo flirtato
    🔊
    tu avevi flirtato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva flirtato
    🔊
    noi avevamo flirtato
    🔊
    voi avevate flirtato
    🔊
    loro avevano flirtato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto flirtare

    io ebbi flirtato
    🔊
    tu avesti flirtato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe flirtato
    🔊
    noi avemmo flirtato
    🔊
    voi aveste flirtato
    🔊
    loro ebbero flirtato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo flirtare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio flirtare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente flirtare

    io flirti
    🔊
    tu flirti
    🔊
    lui/lei/Lei flirti
    🔊
    noi flirtiamo
    🔊
    voi flirtiate
    🔊
    loro flirtino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto flirtare

    io flirtassi
    🔊
    tu flirtassi
    🔊
    lui/lei/Lei flirtasse
    🔊
    noi flirtassimo
    🔊
    voi flirtaste
    🔊
    loro flirtassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato flirtare

    io abbia flirtato
    🔊
    tu abbia flirtato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia flirtato
    🔊
    noi abbiamo flirtato
    🔊
    voi abbiate flirtato
    🔊
    loro abbiano flirtato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato flirtare

    io avessi flirtato
    🔊
    tu avessi flirtato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse flirtato
    🔊
    noi avessimo flirtato
    🔊
    voi aveste flirtato
    🔊
    loro avessero flirtato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale flirtare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui flirtare


    Tempo semplice

    Condizionale presente flirtare

    io flirterei
    🔊
    tu flirteresti
    🔊
    lui/lei/Lei flirterebbe
    🔊
    noi flirteremmo
    🔊
    voi flirtereste
    🔊
    loro flirterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato flirtare

    io avrei flirtato
    🔊
    tu avresti flirtato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe flirtato
    🔊
    noi avremmo flirtato
    🔊
    voi avreste flirtato
    🔊
    loro avrebbero flirtato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo flirtare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui flirtare


    Imperativo flirtare

    tu flirta
    🔊
    noi flirtiamo
    🔊
    voi flirtate
    🔊

    Congiuntivo flirtare

    Lei flirti
    🔊
    Che lui/lei flirti
    🔊
    Che loro flirtino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!