Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno fissato la data per il matrimonio. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    fissare :
    fis|sà|re : (accento grave)

    indicativo fissare. Veiksmažodžio fissare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente fissare

    io fisso
    🔊
    tu fissi
    🔊
    lui/lei/Lei fissa
    🔊
    noi fissiamo
    🔊
    voi fissate
    🔊
    loro fissano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto fissare

    io fissavo
    🔊
    tu fissavi
    🔊
    lui/lei/Lei fissava
    🔊
    noi fissavamo
    🔊
    voi fissavate
    🔊
    loro fissavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice fissare

    io fisserò
    🔊
    tu fisserai
    🔊
    lui/lei/Lei fisserà
    🔊
    noi fisseremo
    🔊
    voi fisserete
    🔊
    loro fisseranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto fissare

    io fissai
    🔊
    tu fissasti
    🔊
    lui/lei/Lei fissò
    🔊
    noi fissammo
    🔊
    voi fissaste
    🔊
    loro fissarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore fissare

    io avrò fissato
    🔊
    tu avrai fissato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà fissato
    🔊
    noi avremo fissato
    🔊
    voi avrete fissato
    🔊
    loro avranno fissato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo fissare

    io ho fissato
    🔊
    tu hai fissato
    🔊
    lui/lei/Lei ha fissato
    🔊
    noi abbiamo fissato
    🔊
    voi avete fissato
    🔊
    loro hanno fissato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo fissare

    io avevo fissato
    🔊
    tu avevi fissato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva fissato
    🔊
    noi avevamo fissato
    🔊
    voi avevate fissato
    🔊
    loro avevano fissato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto fissare

    io ebbi fissato
    🔊
    tu avesti fissato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe fissato
    🔊
    noi avemmo fissato
    🔊
    voi aveste fissato
    🔊
    loro ebbero fissato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo fissare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio fissare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente fissare

    io fissi
    🔊
    tu fissi
    🔊
    lui/lei/Lei fissi
    🔊
    noi fissiamo
    🔊
    voi fissiate
    🔊
    loro fissino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto fissare

    io fissassi
    🔊
    tu fissassi
    🔊
    lui/lei/Lei fissasse
    🔊
    noi fissassimo
    🔊
    voi fissaste
    🔊
    loro fissassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato fissare

    io abbia fissato
    🔊
    tu abbia fissato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia fissato
    🔊
    noi abbiamo fissato
    🔊
    voi abbiate fissato
    🔊
    loro abbiano fissato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato fissare

    io avessi fissato
    🔊
    tu avessi fissato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse fissato
    🔊
    noi avessimo fissato
    🔊
    voi aveste fissato
    🔊
    loro avessero fissato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale fissare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui fissare


    Tempo semplice

    Condizionale presente fissare

    io fisserei
    🔊
    tu fisseresti
    🔊
    lui/lei/Lei fisserebbe
    🔊
    noi fisseremmo
    🔊
    voi fissereste
    🔊
    loro fisserebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato fissare

    io avrei fissato
    🔊
    tu avresti fissato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe fissato
    🔊
    noi avremmo fissato
    🔊
    voi avreste fissato
    🔊
    loro avrebbero fissato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo fissare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui fissare


    Imperativo fissare

    tu fissa
    🔊
    noi fissiamo
    🔊
    voi fissate
    🔊

    Congiuntivo fissare

    Lei fissi
    🔊
    Che lui/lei fissi
    🔊
    Che loro fissino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!