🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha fischiato una melodia dolce. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    fischiare :
    fi|schià|re : (accento grave)

    indicativo fischiare. Veiksmažodžio fischiare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    fischiare presente

    io fischio
    🔊
    tu fischi
    🔊
    lui/lei/Lei fischia
    🔊
    noi fischiamo
    🔊
    voi fischiate
    🔊
    loro fischiano
    🔊
    Tempo semplice

    fischiare imperfetto

    io fischiavo
    🔊
    tu fischiavi
    🔊
    lui/lei/Lei fischiava
    🔊
    noi fischiavamo
    🔊
    voi fischiavate
    🔊
    loro fischiavano
    🔊

    Tempo semplice

    fischiare futuro semplice

    io fischierò
    🔊
    tu fischierai
    🔊
    lui/lei/Lei fischierà
    🔊
    noi fischieremo
    🔊
    voi fischierete
    🔊
    loro fischieranno
    🔊
    Tempo semplice

    fischiare passato remoto

    io fischiai
    🔊
    tu fischiasti
    🔊
    lui/lei/Lei fischiò
    🔊
    noi fischiammo
    🔊
    voi fischiaste
    🔊
    loro fischiarono
    🔊

    Tempo composto

    fischiare futuro anteriore

    io avrò fischiato
    🔊
    tu avrai fischiato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà fischiato
    🔊
    noi avremo fischiato
    🔊
    voi avrete fischiato
    🔊
    loro avranno fischiato
    🔊
    Tempo composto

    fischiare passato prossimo

    io ho fischiato
    🔊
    tu hai fischiato
    🔊
    lui/lei/Lei ha fischiato
    🔊
    noi abbiamo fischiato
    🔊
    voi avete fischiato
    🔊
    loro hanno fischiato
    🔊

    Tempo composto

    fischiare trapassato prossimo

    io avevo fischiato
    🔊
    tu avevi fischiato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva fischiato
    🔊
    noi avevamo fischiato
    🔊
    voi avevate fischiato
    🔊
    loro avevano fischiato
    🔊
    Tempo composto

    fischiare trapassato remoto

    io ebbi fischiato
    🔊
    tu avesti fischiato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe fischiato
    🔊
    noi avemmo fischiato
    🔊
    voi aveste fischiato
    🔊
    loro ebbero fischiato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo fischiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio fischiare


    Tempo semplice

    fischiare congiuntivo presente

    io fischi
    🔊
    tu fischi
    🔊
    lui/lei/Lei fischi
    🔊
    noi fischiamo
    🔊
    voi fischiate
    🔊
    loro fischino
    🔊
    Tempo semplice

    fischiare congiuntivo imperfetto

    io fischiassi
    🔊
    tu fischiassi
    🔊
    lui/lei/Lei fischiasse
    🔊
    noi fischiassimo
    🔊
    voi fischiaste
    🔊
    loro fischiassero
    🔊

    Tempo composto

    fischiare congiuntivo passato

    io abbia fischiato
    🔊
    tu abbia fischiato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia fischiato
    🔊
    noi abbiamo fischiato
    🔊
    voi abbiate fischiato
    🔊
    loro abbiano fischiato
    🔊
    Tempo composto

    fischiare congiuntivo trapassato

    io avessi fischiato
    🔊
    tu avessi fischiato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse fischiato
    🔊
    noi avessimo fischiato
    🔊
    voi aveste fischiato
    🔊
    loro avessero fischiato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale fischiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui fischiare


    Tempo semplice

    fischiare condizionale presente

    io fischierei
    🔊
    tu fischieresti
    🔊
    lui/lei/Lei fischierebbe
    🔊
    noi fischieremmo
    🔊
    voi fischiereste
    🔊
    loro fischierebbero
    🔊
    Tempo composto

    fischiare condizionale passato

    io avrei fischiato
    🔊
    tu avresti fischiato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe fischiato
    🔊
    noi avremmo fischiato
    🔊
    voi avreste fischiato
    🔊
    loro avrebbero fischiato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo fischiare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui fischiare


    fischiare imperativo

    tu fischia
    🔊
    noi fischiamo
    🔊
    voi fischiate
    🔊

    fischiare congiuntivo esortativo

    Lei fischi
    🔊
    Che lui/lei fischi
    🔊
    Che loro fischino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!