Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha finto di essere malato. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    fingere :
    fìn|ge|re : (accento grave)

    indicativo fingere. Veiksmažodžio fingere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente fingere

    io fingo
    🔊
    tu fingi
    🔊
    lui/lei/Lei finge
    🔊
    noi fingiamo
    🔊
    voi fingete
    🔊
    loro fingono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto fingere

    io fingevo
    🔊
    tu fingevi
    🔊
    lui/lei/Lei fingeva
    🔊
    noi fingevamo
    🔊
    voi fingevate
    🔊
    loro fingevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice fingere

    io fingerò
    🔊
    tu fingerai
    🔊
    lui/lei/Lei fingerà
    🔊
    noi fingeremo
    🔊
    voi fingerete
    🔊
    loro fingeranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto fingere

    io finsi
    🔊
    tu fingesti
    🔊
    lui/lei/Lei finse
    🔊
    noi fingemmo
    🔊
    voi fingeste
    🔊
    loro finsero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore fingere

    io avrò finto
    🔊
    tu avrai finto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà finto
    🔊
    noi avremo finto
    🔊
    voi avrete finto
    🔊
    loro avranno finto
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo fingere

    io ho finto
    🔊
    tu hai finto
    🔊
    lui/lei/Lei ha finto
    🔊
    noi abbiamo finto
    🔊
    voi avete finto
    🔊
    loro hanno finto
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo fingere

    io avevo finto
    🔊
    tu avevi finto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva finto
    🔊
    noi avevamo finto
    🔊
    voi avevate finto
    🔊
    loro avevano finto
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto fingere

    io ebbi finto
    🔊
    tu avesti finto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe finto
    🔊
    noi avemmo finto
    🔊
    voi aveste finto
    🔊
    loro ebbero finto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo fingere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio fingere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente fingere

    io finga
    🔊
    tu finga
    🔊
    lui/lei/Lei finga
    🔊
    noi fingiamo
    🔊
    voi fingiate
    🔊
    loro fingano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto fingere

    io fingessi
    🔊
    tu fingessi
    🔊
    lui/lei/Lei fingesse
    🔊
    noi fingessimo
    🔊
    voi fingeste
    🔊
    loro fingessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato fingere

    io abbia finto
    🔊
    tu abbia finto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia finto
    🔊
    noi abbiamo finto
    🔊
    voi abbiate finto
    🔊
    loro abbiano finto
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato fingere

    io avessi finto
    🔊
    tu avessi finto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse finto
    🔊
    noi avessimo finto
    🔊
    voi aveste finto
    🔊
    loro avessero finto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale fingere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui fingere


    Tempo semplice

    Condizionale presente fingere

    io fingerei
    🔊
    tu fingeresti
    🔊
    lui/lei/Lei fingerebbe
    🔊
    noi fingeremmo
    🔊
    voi fingereste
    🔊
    loro fingerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato fingere

    io avrei finto
    🔊
    tu avresti finto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe finto
    🔊
    noi avremmo finto
    🔊
    voi avreste finto
    🔊
    loro avrebbero finto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo fingere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui fingere


    Imperativo fingere

    tu fingi
    🔊
    noi fingiamo
    🔊
    voi fingete
    🔊

    Congiuntivo fingere

    Lei finga
    🔊
    Che lui/lei finga
    🔊
    Che loro fingano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!