🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La mucca ha figliato in primavera. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    figliare :
    fi|glià|re : (accento grave)

    indicativo figliare. Veiksmažodžio figliare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    figliare presente

    io figlio
    🔊
    tu figli
    🔊
    lui/lei/Lei figlia
    🔊
    noi figliamo
    🔊
    voi figliate
    🔊
    loro figliano
    🔊
    Tempo semplice

    figliare imperfetto

    io figliavo
    🔊
    tu figliavi
    🔊
    lui/lei/Lei figliava
    🔊
    noi figliavamo
    🔊
    voi figliavate
    🔊
    loro figliavano
    🔊

    Tempo semplice

    figliare futuro semplice

    io figlierò
    🔊
    tu figlierai
    🔊
    lui/lei/Lei figlierà
    🔊
    noi figlieremo
    🔊
    voi figlierete
    🔊
    loro figlieranno
    🔊
    Tempo semplice

    figliare passato remoto

    io figliai
    🔊
    tu figliasti
    🔊
    lui/lei/Lei figliò
    🔊
    noi figliammo
    🔊
    voi figliaste
    🔊
    loro figliarono
    🔊

    Tempo composto

    figliare futuro anteriore

    io avrò figliato
    🔊
    tu avrai figliato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà figliato
    🔊
    noi avremo figliato
    🔊
    voi avrete figliato
    🔊
    loro avranno figliato
    🔊
    Tempo composto

    figliare passato prossimo

    io ho figliato
    🔊
    tu hai figliato
    🔊
    lui/lei/Lei ha figliato
    🔊
    noi abbiamo figliato
    🔊
    voi avete figliato
    🔊
    loro hanno figliato
    🔊

    Tempo composto

    figliare trapassato prossimo

    io avevo figliato
    🔊
    tu avevi figliato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva figliato
    🔊
    noi avevamo figliato
    🔊
    voi avevate figliato
    🔊
    loro avevano figliato
    🔊
    Tempo composto

    figliare trapassato remoto

    io ebbi figliato
    🔊
    tu avesti figliato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe figliato
    🔊
    noi avemmo figliato
    🔊
    voi aveste figliato
    🔊
    loro ebbero figliato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo figliare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio figliare


    Tempo semplice

    figliare congiuntivo presente

    io figli
    🔊
    tu figli
    🔊
    lui/lei/Lei figli
    🔊
    noi figliamo
    🔊
    voi figliate
    🔊
    loro figlino
    🔊
    Tempo semplice

    figliare congiuntivo imperfetto

    io figliassi
    🔊
    tu figliassi
    🔊
    lui/lei/Lei figliasse
    🔊
    noi figliassimo
    🔊
    voi figliaste
    🔊
    loro figliassero
    🔊

    Tempo composto

    figliare congiuntivo passato

    io abbia figliato
    🔊
    tu abbia figliato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia figliato
    🔊
    noi abbiamo figliato
    🔊
    voi abbiate figliato
    🔊
    loro abbiano figliato
    🔊
    Tempo composto

    figliare congiuntivo trapassato

    io avessi figliato
    🔊
    tu avessi figliato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse figliato
    🔊
    noi avessimo figliato
    🔊
    voi aveste figliato
    🔊
    loro avessero figliato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale figliare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui figliare


    Tempo semplice

    figliare condizionale presente

    io figlierei
    🔊
    tu figlieresti
    🔊
    lui/lei/Lei figlierebbe
    🔊
    noi figlieremmo
    🔊
    voi figliereste
    🔊
    loro figlierebbero
    🔊
    Tempo composto

    figliare condizionale passato

    io avrei figliato
    🔊
    tu avresti figliato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe figliato
    🔊
    noi avremmo figliato
    🔊
    voi avreste figliato
    🔊
    loro avrebbero figliato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo figliare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui figliare


    figliare imperativo

    tu figlia
    🔊
    noi figliamo
    🔊
    voi figliate
    🔊

    figliare congiuntivo esortativo

    Lei figli
    🔊
    Che lui/lei figli
    🔊
    Che loro figlino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!