🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha ferito il suo avversario. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    ferire :
    fe||re : (accento grave)

    indicativo ferire. Veiksmažodžio ferire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ferire presente

    io ferisco
    🔊
    tu ferisci
    🔊
    lui/lei/Lei ferisce
    🔊
    noi feriamo
    🔊
    voi ferite
    🔊
    loro feriscono
    🔊
    Tempo semplice

    ferire imperfetto

    io ferivo
    🔊
    tu ferivi
    🔊
    lui/lei/Lei feriva
    🔊
    noi ferivamo
    🔊
    voi ferivate
    🔊
    loro ferivano
    🔊

    Tempo semplice

    ferire futuro semplice

    io ferirò
    🔊
    tu ferirai
    🔊
    lui/lei/Lei ferirà
    🔊
    noi feriremo
    🔊
    voi ferirete
    🔊
    loro feriranno
    🔊
    Tempo semplice

    ferire passato remoto

    io ferii
    🔊
    tu feristi
    🔊
    lui/lei/Lei ferì
    🔊
    noi ferimmo
    🔊
    voi feriste
    🔊
    loro ferirono
    🔊

    Tempo composto

    ferire futuro anteriore

    io avrò ferito
    🔊
    tu avrai ferito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ferito
    🔊
    noi avremo ferito
    🔊
    voi avrete ferito
    🔊
    loro avranno ferito
    🔊
    Tempo composto

    ferire passato prossimo

    io ho ferito
    🔊
    tu hai ferito
    🔊
    lui/lei/Lei ha ferito
    🔊
    noi abbiamo ferito
    🔊
    voi avete ferito
    🔊
    loro hanno ferito
    🔊

    Tempo composto

    ferire trapassato prossimo

    io avevo ferito
    🔊
    tu avevi ferito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ferito
    🔊
    noi avevamo ferito
    🔊
    voi avevate ferito
    🔊
    loro avevano ferito
    🔊
    Tempo composto

    ferire trapassato remoto

    io ebbi ferito
    🔊
    tu avesti ferito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ferito
    🔊
    noi avemmo ferito
    🔊
    voi aveste ferito
    🔊
    loro ebbero ferito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ferire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ferire


    Tempo semplice

    ferire congiuntivo presente

    io ferisca
    🔊
    tu ferisca
    🔊
    lui/lei/Lei ferisca
    🔊
    noi feriamo
    🔊
    voi feriate
    🔊
    loro feriscano
    🔊
    Tempo semplice

    ferire congiuntivo imperfetto

    io ferissi
    🔊
    tu ferissi
    🔊
    lui/lei/Lei ferisse
    🔊
    noi ferissimo
    🔊
    voi feriste
    🔊
    loro ferissero
    🔊

    Tempo composto

    ferire congiuntivo passato

    io abbia ferito
    🔊
    tu abbia ferito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ferito
    🔊
    noi abbiamo ferito
    🔊
    voi abbiate ferito
    🔊
    loro abbiano ferito
    🔊
    Tempo composto

    ferire congiuntivo trapassato

    io avessi ferito
    🔊
    tu avessi ferito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ferito
    🔊
    noi avessimo ferito
    🔊
    voi aveste ferito
    🔊
    loro avessero ferito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ferire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ferire


    Tempo semplice

    ferire condizionale presente

    io ferirei
    🔊
    tu feriresti
    🔊
    lui/lei/Lei ferirebbe
    🔊
    noi feriremmo
    🔊
    voi ferireste
    🔊
    loro fererebbero
    🔊
    Tempo composto

    ferire condizionale passato

    io avrei ferito
    🔊
    tu avresti ferito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ferito
    🔊
    noi avremmo ferito
    🔊
    voi avreste ferito
    🔊
    loro avrebbero ferito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ferire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ferire


    ferire imperativo

    tu feri
    🔊
    noi feriamo
    🔊
    voi ferite
    🔊

    ferire congiuntivo esortativo

    Lei ferisca
    🔊
    Che lui/lei ferisca
    🔊
    Che loro feriscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!