🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Sono stati felici durante le vacanze. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    essere :
    ès|se|re : (accento grave)

    indicativo essere. Veiksmažodžio essere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    essere presente

    io sono
    🔊
    tu sei
    🔊
    lui/lei/Lei è
    🔊
    noi siamo
    🔊
    voi siete
    🔊
    loro sono
    🔊
    Tempo semplice

    essere imperfetto

    io ero
    🔊
    tu eri
    🔊
    lui/lei/Lei era
    🔊
    noi eravamo
    🔊
    voi eravate
    🔊
    loro erano
    🔊

    Tempo semplice

    essere futuro semplice

    io sarò
    🔊
    tu sarai
    🔊
    lui/lei/Lei sarà
    🔊
    noi saremo
    🔊
    voi sarete
    🔊
    loro saranno
    🔊
    Tempo semplice

    essere passato remoto

    io fui
    🔊
    tu fosti
    🔊
    lui/lei/Lei fu
    🔊
    noi fummo
    🔊
    voi foste
    🔊
    loro furono
    🔊

    Tempo composto

    essere futuro anteriore

    io sarò stato(a)
    🔊
    tu sarai stato(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarà stato(a)
    🔊
    noi saremo stati(e)
    🔊
    voi sarete stati(e)
    🔊
    loro saranno stati(e)
    🔊
    Tempo composto

    essere passato prossimo

    io sono stato(a)
    🔊
    tu sei stato(a)
    🔊
    lui/lei/Lei è stato(a)
    🔊
    noi siamo stati(e)
    🔊
    voi siete stati(e)
    🔊
    loro sono stati(e)
    🔊

    Tempo composto

    essere trapassato prossimo

    io ero stato(a)
    🔊
    tu eri stato(a)
    🔊
    lui/lei/Lei era stato(a)
    🔊
    noi eravamo stati(e)
    🔊
    voi eravate stati(e)
    🔊
    loro erano stati(e)
    🔊
    Tempo composto

    essere trapassato remoto

    io fui stato(a)
    🔊
    tu fosti stato(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fu stato(a)
    🔊
    noi fummo stati(e)
    🔊
    voi foste stati(e)
    🔊
    loro furono stati(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo essere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio essere


    Tempo semplice

    essere congiuntivo presente

    io sia
    🔊
    tu sia
    🔊
    lui/lei/Lei sia
    🔊
    noi siamo
    🔊
    voi siate
    🔊
    loro siano
    🔊
    Tempo semplice

    essere congiuntivo imperfetto

    io fossi
    🔊
    tu fossi
    🔊
    lui/lei/Lei fosse
    🔊
    noi fossimo
    🔊
    voi foste
    🔊
    loro fossero
    🔊

    Tempo composto

    essere congiuntivo passato

    io sia stato(a)
    🔊
    tu sia stato(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sia stato(a)
    🔊
    noi siamo stati(e)
    🔊
    voi siate stati(e)
    🔊
    loro siano stati(e)
    🔊
    Tempo composto

    essere congiuntivo trapassato

    io fossi stato(a)
    🔊
    tu fossi stato(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fosse stato(a)
    🔊
    noi fossimo stati(e)
    🔊
    voi foste stati(e)
    🔊
    loro fossero stati(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale essere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui essere


    Tempo semplice

    essere condizionale presente

    io sarei
    🔊
    tu saresti
    🔊
    lui/lei/Lei sarebbe
    🔊
    noi saremmo
    🔊
    voi sareste
    🔊
    loro sarebbero
    🔊
    Tempo composto

    essere condizionale passato

    io sarei stato(a)
    🔊
    tu saresti stato(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarebbe stato(a)
    🔊
    noi saremmo stati(e)
    🔊
    voi sareste stati(e)
    🔊
    loro sarebbero stati(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo essere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui essere


    essere imperativo

    tu sii
    🔊
    noi siamo
    🔊
    voi siate
    🔊

    essere congiuntivo esortativo

    Lei sia
    🔊
    Che lui/lei sia
    🔊
    Che loro siano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!