🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha esordito con il suo primo romanzo. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    esordire :
    e|sor||re : (accento grave)

    indicativo esordire. Veiksmažodžio esordire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    esordire presente

    io esordisco
    🔊
    tu esordisci
    🔊
    lui/lei/Lei esordisce
    🔊
    noi esordiamo
    🔊
    voi esordite
    🔊
    loro esordiscono
    🔊
    Tempo semplice

    esordire imperfetto

    io esordivo
    🔊
    tu esordivi
    🔊
    lui/lei/Lei esordiva
    🔊
    noi esordivamo
    🔊
    voi esordivate
    🔊
    loro esordivano
    🔊

    Tempo semplice

    esordire futuro semplice

    io esordirò
    🔊
    tu esordirai
    🔊
    lui/lei/Lei esordirà
    🔊
    noi esordiremo
    🔊
    voi esordirete
    🔊
    loro esordiranno
    🔊
    Tempo semplice

    esordire passato remoto

    io esordii
    🔊
    tu esordisti
    🔊
    lui/lei/Lei esordì
    🔊
    noi esordimmo
    🔊
    voi esordiste
    🔊
    loro esordirono
    🔊

    Tempo composto

    esordire futuro anteriore

    io avrò esordito
    🔊
    tu avrai esordito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà esordito
    🔊
    noi avremo esordito
    🔊
    voi avrete esordito
    🔊
    loro avranno esordito
    🔊
    Tempo composto

    esordire passato prossimo

    io ho esordito
    🔊
    tu hai esordito
    🔊
    lui/lei/Lei ha esordito
    🔊
    noi abbiamo esordito
    🔊
    voi avete esordito
    🔊
    loro hanno esordito
    🔊

    Tempo composto

    esordire trapassato prossimo

    io avevo esordito
    🔊
    tu avevi esordito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva esordito
    🔊
    noi avevamo esordito
    🔊
    voi avevate esordito
    🔊
    loro avevano esordito
    🔊
    Tempo composto

    esordire trapassato remoto

    io ebbi esordito
    🔊
    tu avesti esordito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe esordito
    🔊
    noi avemmo esordito
    🔊
    voi aveste esordito
    🔊
    loro ebbero esordito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo esordire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio esordire


    Tempo semplice

    esordire congiuntivo presente

    io esordisca
    🔊
    tu esordisca
    🔊
    lui/lei/Lei esordisca
    🔊
    noi esordiamo
    🔊
    voi esordiate
    🔊
    loro esordiscano
    🔊
    Tempo semplice

    esordire congiuntivo imperfetto

    io esordissi
    🔊
    tu esordissi
    🔊
    lui/lei/Lei esordisse
    🔊
    noi esordissimo
    🔊
    voi esordiste
    🔊
    loro esordissero
    🔊

    Tempo composto

    esordire congiuntivo passato

    io abbia esordito
    🔊
    tu abbia esordito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia esordito
    🔊
    noi abbiamo esordito
    🔊
    voi abbiate esordito
    🔊
    loro abbiano esordito
    🔊
    Tempo composto

    esordire congiuntivo trapassato

    io avessi esordito
    🔊
    tu avessi esordito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse esordito
    🔊
    noi avessimo esordito
    🔊
    voi aveste esordito
    🔊
    loro avessero esordito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale esordire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui esordire


    Tempo semplice

    esordire condizionale presente

    io esordirei
    🔊
    tu esordiresti
    🔊
    lui/lei/Lei esordirebbe
    🔊
    noi esordiremmo
    🔊
    voi esordireste
    🔊
    loro esorderebbero
    🔊
    Tempo composto

    esordire condizionale passato

    io avrei esordito
    🔊
    tu avresti esordito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe esordito
    🔊
    noi avremmo esordito
    🔊
    voi avreste esordito
    🔊
    loro avrebbero esordito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo esordire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui esordire


    esordire imperativo

    tu esordi
    🔊
    noi esordiamo
    🔊
    voi esordite
    🔊

    esordire congiuntivo esortativo

    Lei esordisca
    🔊
    Che lui/lei esordisca
    🔊
    Che loro esordiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!