🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno eluido la questione controversa. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    eluire :
    e|lu|ì|re : (accento grave)

    indicativo eluire. Veiksmažodžio eluire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    eluire presente

    io eluisco
    🔊
    tu eluisci
    🔊
    lui/lei/Lei eluisce
    🔊
    noi eluiamo
    🔊
    voi eluite
    🔊
    loro eluiscono
    🔊
    Tempo semplice

    eluire imperfetto

    io eluivo
    🔊
    tu eluivi
    🔊
    lui/lei/Lei eluiva
    🔊
    noi eluivamo
    🔊
    voi eluivate
    🔊
    loro eluivano
    🔊

    Tempo semplice

    eluire futuro semplice

    io eluirò
    🔊
    tu eluirai
    🔊
    lui/lei/Lei eluirà
    🔊
    noi eluiremo
    🔊
    voi eluirete
    🔊
    loro eluiranno
    🔊
    Tempo semplice

    eluire passato remoto

    io eluii
    🔊
    tu eluisti
    🔊
    lui/lei/Lei eluì
    🔊
    noi eluimmo
    🔊
    voi eluiste
    🔊
    loro eluirono
    🔊

    Tempo composto

    eluire futuro anteriore

    io avrò eluito
    🔊
    tu avrai eluito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà eluito
    🔊
    noi avremo eluito
    🔊
    voi avrete eluito
    🔊
    loro avranno eluito
    🔊
    Tempo composto

    eluire passato prossimo

    io ho eluito
    🔊
    tu hai eluito
    🔊
    lui/lei/Lei ha eluito
    🔊
    noi abbiamo eluito
    🔊
    voi avete eluito
    🔊
    loro hanno eluito
    🔊

    Tempo composto

    eluire trapassato prossimo

    io avevo eluito
    🔊
    tu avevi eluito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva eluito
    🔊
    noi avevamo eluito
    🔊
    voi avevate eluito
    🔊
    loro avevano eluito
    🔊
    Tempo composto

    eluire trapassato remoto

    io ebbi eluito
    🔊
    tu avesti eluito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe eluito
    🔊
    noi avemmo eluito
    🔊
    voi aveste eluito
    🔊
    loro ebbero eluito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo eluire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio eluire


    Tempo semplice

    eluire congiuntivo presente

    io eluisca
    🔊
    tu eluisca
    🔊
    lui/lei/Lei eluisca
    🔊
    noi eluiamo
    🔊
    voi eluiate
    🔊
    loro eluiscano
    🔊
    Tempo semplice

    eluire congiuntivo imperfetto

    io eluissi
    🔊
    tu eluissi
    🔊
    lui/lei/Lei eluisse
    🔊
    noi eluissimo
    🔊
    voi eluiste
    🔊
    loro eluissero
    🔊

    Tempo composto

    eluire congiuntivo passato

    io abbia eluito
    🔊
    tu abbia eluito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia eluito
    🔊
    noi abbiamo eluito
    🔊
    voi abbiate eluito
    🔊
    loro abbiano eluito
    🔊
    Tempo composto

    eluire congiuntivo trapassato

    io avessi eluito
    🔊
    tu avessi eluito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse eluito
    🔊
    noi avessimo eluito
    🔊
    voi aveste eluito
    🔊
    loro avessero eluito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale eluire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui eluire


    Tempo semplice

    eluire condizionale presente

    io eluirei
    🔊
    tu eluiresti
    🔊
    lui/lei/Lei eluirebbe
    🔊
    noi eluiremmo
    🔊
    voi eluireste
    🔊
    loro eluerebbero
    🔊
    Tempo composto

    eluire condizionale passato

    io avrei eluito
    🔊
    tu avresti eluito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe eluito
    🔊
    noi avremmo eluito
    🔊
    voi avreste eluito
    🔊
    loro avrebbero eluito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo eluire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui eluire


    eluire imperativo

    tu elui
    🔊
    noi eluiamo
    🔊
    voi eluite
    🔊

    eluire congiuntivo esortativo

    Lei eluisca
    🔊
    Che lui/lei eluisca
    🔊
    Che loro eluiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!