🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha eluso la sorveglianza. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    verbo irregolare
    eludere :
    e||de|re : (accento grave)

    indicativo eludere. Veiksmažodžio eludere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    eludere presente

    io eludo
    🔊
    tu eludi
    🔊
    lui/lei/Lei elude
    🔊
    noi eludiamo
    🔊
    voi eludete
    🔊
    loro eludono
    🔊
    Tempo semplice

    eludere imperfetto

    io eludevo
    🔊
    tu eludevi
    🔊
    lui/lei/Lei eludeva
    🔊
    noi eludevamo
    🔊
    voi eludevate
    🔊
    loro eludevano
    🔊

    Tempo semplice

    eludere futuro semplice

    io eluderò
    🔊
    tu eluderai
    🔊
    lui/lei/Lei eluderà
    🔊
    noi eluderemo
    🔊
    voi eluderete
    🔊
    loro eluderanno
    🔊
    Tempo semplice

    eludere passato remoto

    io elusi
    🔊
    tu eludesti
    🔊
    lui/lei/Lei eluse
    🔊
    noi eludemmo
    🔊
    voi eludeste
    🔊
    loro elusero
    🔊

    Tempo composto

    eludere futuro anteriore

    io avrò eluso
    🔊
    tu avrai eluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà eluso
    🔊
    noi avremo eluso
    🔊
    voi avrete eluso
    🔊
    loro avranno eluso
    🔊
    Tempo composto

    eludere passato prossimo

    io ho eluso
    🔊
    tu hai eluso
    🔊
    lui/lei/Lei ha eluso
    🔊
    noi abbiamo eluso
    🔊
    voi avete eluso
    🔊
    loro hanno eluso
    🔊

    Tempo composto

    eludere trapassato prossimo

    io avevo eluso
    🔊
    tu avevi eluso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva eluso
    🔊
    noi avevamo eluso
    🔊
    voi avevate eluso
    🔊
    loro avevano eluso
    🔊
    Tempo composto

    eludere trapassato remoto

    io ebbi eluso
    🔊
    tu avesti eluso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe eluso
    🔊
    noi avemmo eluso
    🔊
    voi aveste eluso
    🔊
    loro ebbero eluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo eludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio eludere


    Tempo semplice

    eludere congiuntivo presente

    io eluda
    🔊
    tu eluda
    🔊
    lui/lei/Lei eluda
    🔊
    noi eludiamo
    🔊
    voi eludiate
    🔊
    loro eludano
    🔊
    Tempo semplice

    eludere congiuntivo imperfetto

    io eludessi
    🔊
    tu eludessi
    🔊
    lui/lei/Lei eludesse
    🔊
    noi eludessimo
    🔊
    voi eludeste
    🔊
    loro eludessero
    🔊

    Tempo composto

    eludere congiuntivo passato

    io abbia eluso
    🔊
    tu abbia eluso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia eluso
    🔊
    noi abbiamo eluso
    🔊
    voi abbiate eluso
    🔊
    loro abbiano eluso
    🔊
    Tempo composto

    eludere congiuntivo trapassato

    io avessi eluso
    🔊
    tu avessi eluso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse eluso
    🔊
    noi avessimo eluso
    🔊
    voi aveste eluso
    🔊
    loro avessero eluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale eludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui eludere


    Tempo semplice

    eludere condizionale presente

    io eluderei
    🔊
    tu eluderesti
    🔊
    lui/lei/Lei eluderebbe
    🔊
    noi eluderemmo
    🔊
    voi eludereste
    🔊
    loro eluderebbero
    🔊
    Tempo composto

    eludere condizionale passato

    io avrei eluso
    🔊
    tu avresti eluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe eluso
    🔊
    noi avremmo eluso
    🔊
    voi avreste eluso
    🔊
    loro avrebbero eluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo eludere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui eludere


    eludere imperativo

    tu eludi
    🔊
    noi eludiamo
    🔊
    voi eludete
    🔊

    eludere congiuntivo esortativo

    Lei eluda
    🔊
    Che lui/lei eluda
    🔊
    Che loro eludano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!