🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno divelto l’albero caduto. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    divellere :
    di|vèl|le|re : (accento grave)

    indicativo divellere. Veiksmažodžio divellere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    divellere presente

    io divello, divelgo
    🔊
    tu divelli
    🔊
    lui/lei/Lei divelle
    🔊
    noi divelliamo
    🔊
    voi divellete
    🔊
    loro divellono, divelgono
    🔊
    Tempo semplice

    divellere imperfetto

    io divellevo
    🔊
    tu divellevi
    🔊
    lui/lei/Lei divelleva
    🔊
    noi divellevamo
    🔊
    voi divellevate
    🔊
    loro divellevano
    🔊

    Tempo semplice

    divellere futuro semplice

    io divellerò
    🔊
    tu divellerai
    🔊
    lui/lei/Lei divellerà
    🔊
    noi divelleremo
    🔊
    voi divellerete
    🔊
    loro divelleranno
    🔊
    Tempo semplice

    divellere passato remoto

    io divelsi
    🔊
    tu divellesti
    🔊
    lui/lei/Lei divelse
    🔊
    noi divellemmo
    🔊
    voi divelleste
    🔊
    loro divelsero
    🔊

    Tempo composto

    divellere futuro anteriore

    io avrò divelto
    🔊
    tu avrai divelto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà divelto
    🔊
    noi avremo divelto
    🔊
    voi avrete divelto
    🔊
    loro avranno divelto
    🔊
    Tempo composto

    divellere passato prossimo

    io ho divelto
    🔊
    tu hai divelto
    🔊
    lui/lei/Lei ha divelto
    🔊
    noi abbiamo divelto
    🔊
    voi avete divelto
    🔊
    loro hanno divelto
    🔊

    Tempo composto

    divellere trapassato prossimo

    io avevo divelto
    🔊
    tu avevi divelto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva divelto
    🔊
    noi avevamo divelto
    🔊
    voi avevate divelto
    🔊
    loro avevano divelto
    🔊
    Tempo composto

    divellere trapassato remoto

    io ebbi divelto
    🔊
    tu avesti divelto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe divelto
    🔊
    noi avemmo divelto
    🔊
    voi aveste divelto
    🔊
    loro ebbero divelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo divellere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio divellere


    Tempo semplice

    divellere congiuntivo presente

    io divella, divelga
    🔊
    tu divella, divelga
    🔊
    lui/lei/Lei divella, divelga
    🔊
    noi divelliamo
    🔊
    voi divelliate
    🔊
    loro divellano, divelgano
    🔊
    Tempo semplice

    divellere congiuntivo imperfetto

    io divellessi
    🔊
    tu divellessi
    🔊
    lui/lei/Lei divellesse
    🔊
    noi divellessimo
    🔊
    voi divelleste
    🔊
    loro divellessero
    🔊

    Tempo composto

    divellere congiuntivo passato

    io abbia divelto
    🔊
    tu abbia divelto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia divelto
    🔊
    noi abbiamo divelto
    🔊
    voi abbiate divelto
    🔊
    loro abbiano divelto
    🔊
    Tempo composto

    divellere congiuntivo trapassato

    io avessi divelto
    🔊
    tu avessi divelto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse divelto
    🔊
    noi avessimo divelto
    🔊
    voi aveste divelto
    🔊
    loro avessero divelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale divellere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui divellere


    Tempo semplice

    divellere condizionale presente

    io divellerei
    🔊
    tu divelleresti
    🔊
    lui/lei/Lei divellerebbe
    🔊
    noi divelleremmo
    🔊
    voi divellereste
    🔊
    loro divellerebbero
    🔊
    Tempo composto

    divellere condizionale passato

    io avrei divelto
    🔊
    tu avresti divelto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe divelto
    🔊
    noi avremmo divelto
    🔊
    voi avreste divelto
    🔊
    loro avrebbero divelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo divellere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui divellere


    divellere imperativo

    tu divelli
    🔊
    noi divelliamo
    🔊
    voi divellete
    🔊

    divellere congiuntivo esortativo

    Lei divella, divelga
    🔊
    Che lui/lei divella, divelga
    🔊
    Che loro divellano, divelgano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!