Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha disputato il primo posto con grande passione. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
disputare :
di|spu|tà|re
: (accento grave)
indicativo disputare. Veiksmažodžio disputare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente disputare |
||
| io | disputo |
🔊
|
| tu | disputi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | disputa |
🔊
|
| noi | disputiamo |
🔊
|
| voi | disputate |
🔊
|
| loro | disputano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto disputare |
||
| io | disputavo |
🔊
|
| tu | disputavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | disputava |
🔊
|
| noi | disputavamo |
🔊
|
| voi | disputavate |
🔊
|
| loro | disputavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice disputare |
||
| io | disputerò |
🔊
|
| tu | disputerai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | disputerà |
🔊
|
| noi | disputeremo |
🔊
|
| voi | disputerete |
🔊
|
| loro | disputeranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto disputare |
||
| io | disputai |
🔊
|
| tu | disputasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | disputò |
🔊
|
| noi | disputammo |
🔊
|
| voi | disputaste |
🔊
|
| loro | disputarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore disputare |
||
| io | avrò disputato |
🔊
|
| tu | avrai disputato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà disputato |
🔊
|
| noi | avremo disputato |
🔊
|
| voi | avrete disputato |
🔊
|
| loro | avranno disputato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo disputare |
||
| io | ho disputato |
🔊
|
| tu | hai disputato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha disputato |
🔊
|
| noi | abbiamo disputato |
🔊
|
| voi | avete disputato |
🔊
|
| loro | hanno disputato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo disputare |
||
| io | avevo disputato |
🔊
|
| tu | avevi disputato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva disputato |
🔊
|
| noi | avevamo disputato |
🔊
|
| voi | avevate disputato |
🔊
|
| loro | avevano disputato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto disputare |
||
| io | ebbi disputato |
🔊
|
| tu | avesti disputato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe disputato |
🔊
|
| noi | avemmo disputato |
🔊
|
| voi | aveste disputato |
🔊
|
| loro | ebbero disputato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo disputare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio disputare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente disputare |
||
| io | disputi |
🔊
|
| tu | disputi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | disputi |
🔊
|
| noi | disputiamo |
🔊
|
| voi | disputiate |
🔊
|
| loro | disputino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto disputare |
||
| io | disputassi |
🔊
|
| tu | disputassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | disputasse |
🔊
|
| noi | disputassimo |
🔊
|
| voi | disputaste |
🔊
|
| loro | disputassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato disputare |
||
| io | abbia disputato |
🔊
|
| tu | abbia disputato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia disputato |
🔊
|
| noi | abbiamo disputato |
🔊
|
| voi | abbiate disputato |
🔊
|
| loro | abbiano disputato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato disputare |
||
| io | avessi disputato |
🔊
|
| tu | avessi disputato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse disputato |
🔊
|
| noi | avessimo disputato |
🔊
|
| voi | aveste disputato |
🔊
|
| loro | avessero disputato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale disputare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui disputare
|
Tempo semplice
Condizionale presente disputare |
||
| io | disputerei |
🔊
|
| tu | disputeresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | disputerebbe |
🔊
|
| noi | disputeremmo |
🔊
|
| voi | disputereste |
🔊
|
| loro | disputerebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato disputare |
||
| io | avrei disputato |
🔊
|
| tu | avresti disputato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe disputato |
🔊
|
| noi | avremmo disputato |
🔊
|
| voi | avreste disputato |
🔊
|
| loro | avrebbero disputato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo disputare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui disputare
Imperativo disputare |
||
| tu | disputa |
🔊
|
| noi | disputiamo |
🔊
|
| voi | disputate |
🔊
|
Congiuntivo disputare |
||
| Lei | disputi |
🔊
|
| Che lui/lei | disputi |
🔊
|
| Che loro | disputino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!