🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha disputato il primo posto con grande passione. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    disputare :
    di|spu||re : (accento grave)

    indicativo disputare. Veiksmažodžio disputare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    disputare presente

    io disputo
    🔊
    tu disputi
    🔊
    lui/lei/Lei disputa
    🔊
    noi disputiamo
    🔊
    voi disputate
    🔊
    loro disputano
    🔊
    Tempo semplice

    disputare imperfetto

    io disputavo
    🔊
    tu disputavi
    🔊
    lui/lei/Lei disputava
    🔊
    noi disputavamo
    🔊
    voi disputavate
    🔊
    loro disputavano
    🔊

    Tempo semplice

    disputare futuro semplice

    io disputerò
    🔊
    tu disputerai
    🔊
    lui/lei/Lei disputerà
    🔊
    noi disputeremo
    🔊
    voi disputerete
    🔊
    loro disputeranno
    🔊
    Tempo semplice

    disputare passato remoto

    io disputai
    🔊
    tu disputasti
    🔊
    lui/lei/Lei disputò
    🔊
    noi disputammo
    🔊
    voi disputaste
    🔊
    loro disputarono
    🔊

    Tempo composto

    disputare futuro anteriore

    io avrò disputato
    🔊
    tu avrai disputato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà disputato
    🔊
    noi avremo disputato
    🔊
    voi avrete disputato
    🔊
    loro avranno disputato
    🔊
    Tempo composto

    disputare passato prossimo

    io ho disputato
    🔊
    tu hai disputato
    🔊
    lui/lei/Lei ha disputato
    🔊
    noi abbiamo disputato
    🔊
    voi avete disputato
    🔊
    loro hanno disputato
    🔊

    Tempo composto

    disputare trapassato prossimo

    io avevo disputato
    🔊
    tu avevi disputato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva disputato
    🔊
    noi avevamo disputato
    🔊
    voi avevate disputato
    🔊
    loro avevano disputato
    🔊
    Tempo composto

    disputare trapassato remoto

    io ebbi disputato
    🔊
    tu avesti disputato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe disputato
    🔊
    noi avemmo disputato
    🔊
    voi aveste disputato
    🔊
    loro ebbero disputato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo disputare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio disputare


    Tempo semplice

    disputare congiuntivo presente

    io disputi
    🔊
    tu disputi
    🔊
    lui/lei/Lei disputi
    🔊
    noi disputiamo
    🔊
    voi disputiate
    🔊
    loro disputino
    🔊
    Tempo semplice

    disputare congiuntivo imperfetto

    io disputassi
    🔊
    tu disputassi
    🔊
    lui/lei/Lei disputasse
    🔊
    noi disputassimo
    🔊
    voi disputaste
    🔊
    loro disputassero
    🔊

    Tempo composto

    disputare congiuntivo passato

    io abbia disputato
    🔊
    tu abbia disputato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia disputato
    🔊
    noi abbiamo disputato
    🔊
    voi abbiate disputato
    🔊
    loro abbiano disputato
    🔊
    Tempo composto

    disputare congiuntivo trapassato

    io avessi disputato
    🔊
    tu avessi disputato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse disputato
    🔊
    noi avessimo disputato
    🔊
    voi aveste disputato
    🔊
    loro avessero disputato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale disputare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui disputare


    Tempo semplice

    disputare condizionale presente

    io disputerei
    🔊
    tu disputeresti
    🔊
    lui/lei/Lei disputerebbe
    🔊
    noi disputeremmo
    🔊
    voi disputereste
    🔊
    loro disputerebbero
    🔊
    Tempo composto

    disputare condizionale passato

    io avrei disputato
    🔊
    tu avresti disputato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe disputato
    🔊
    noi avremmo disputato
    🔊
    voi avreste disputato
    🔊
    loro avrebbero disputato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo disputare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui disputare


    disputare imperativo

    tu disputa
    🔊
    noi disputiamo
    🔊
    voi disputate
    🔊

    disputare congiuntivo esortativo

    Lei disputi
    🔊
    Che lui/lei disputi
    🔊
    Che loro disputino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!