Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha disputato il primo posto con grande passione. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
disputare :
di|spu|tà|re
: (accento grave)
indicativo disputare. Veiksmažodžio disputare tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
disputare presente |
||
io | disputo |
🔊
|
tu | disputi |
🔊
|
lui/lei/Lei | disputa |
🔊
|
noi | disputiamo |
🔊
|
voi | disputate |
🔊
|
loro | disputano |
🔊
|
Tempo semplice
disputare imperfetto |
||
io | disputavo |
🔊
|
tu | disputavi |
🔊
|
lui/lei/Lei | disputava |
🔊
|
noi | disputavamo |
🔊
|
voi | disputavate |
🔊
|
loro | disputavano |
🔊
|
Tempo semplice
disputare futuro semplice |
||
io | disputerò |
🔊
|
tu | disputerai |
🔊
|
lui/lei/Lei | disputerà |
🔊
|
noi | disputeremo |
🔊
|
voi | disputerete |
🔊
|
loro | disputeranno |
🔊
|
Tempo semplice
disputare passato remoto |
||
io | disputai |
🔊
|
tu | disputasti |
🔊
|
lui/lei/Lei | disputò |
🔊
|
noi | disputammo |
🔊
|
voi | disputaste |
🔊
|
loro | disputarono |
🔊
|
Tempo composto
disputare futuro anteriore |
||
io | avrò disputato |
🔊
|
tu | avrai disputato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà disputato |
🔊
|
noi | avremo disputato |
🔊
|
voi | avrete disputato |
🔊
|
loro | avranno disputato |
🔊
|
Tempo composto
disputare passato prossimo |
||
io | ho disputato |
🔊
|
tu | hai disputato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha disputato |
🔊
|
noi | abbiamo disputato |
🔊
|
voi | avete disputato |
🔊
|
loro | hanno disputato |
🔊
|
Tempo composto
disputare trapassato prossimo |
||
io | avevo disputato |
🔊
|
tu | avevi disputato |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva disputato |
🔊
|
noi | avevamo disputato |
🔊
|
voi | avevate disputato |
🔊
|
loro | avevano disputato |
🔊
|
Tempo composto
disputare trapassato remoto |
||
io | ebbi disputato |
🔊
|
tu | avesti disputato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe disputato |
🔊
|
noi | avemmo disputato |
🔊
|
voi | aveste disputato |
🔊
|
loro | ebbero disputato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo disputare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio disputare
Tempo semplice
disputare congiuntivo presente |
||
io | disputi |
🔊
|
tu | disputi |
🔊
|
lui/lei/Lei | disputi |
🔊
|
noi | disputiamo |
🔊
|
voi | disputiate |
🔊
|
loro | disputino |
🔊
|
Tempo semplice
disputare congiuntivo imperfetto |
||
io | disputassi |
🔊
|
tu | disputassi |
🔊
|
lui/lei/Lei | disputasse |
🔊
|
noi | disputassimo |
🔊
|
voi | disputaste |
🔊
|
loro | disputassero |
🔊
|
Tempo composto
disputare congiuntivo passato |
||
io | abbia disputato |
🔊
|
tu | abbia disputato |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia disputato |
🔊
|
noi | abbiamo disputato |
🔊
|
voi | abbiate disputato |
🔊
|
loro | abbiano disputato |
🔊
|
Tempo composto
disputare congiuntivo trapassato |
||
io | avessi disputato |
🔊
|
tu | avessi disputato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse disputato |
🔊
|
noi | avessimo disputato |
🔊
|
voi | aveste disputato |
🔊
|
loro | avessero disputato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale disputare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui disputare
Tempo semplice
disputare condizionale presente |
||
io | disputerei |
🔊
|
tu | disputeresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | disputerebbe |
🔊
|
noi | disputeremmo |
🔊
|
voi | disputereste |
🔊
|
loro | disputerebbero |
🔊
|
Tempo composto
disputare condizionale passato |
||
io | avrei disputato |
🔊
|
tu | avresti disputato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe disputato |
🔊
|
noi | avremmo disputato |
🔊
|
voi | avreste disputato |
🔊
|
loro | avrebbero disputato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo disputare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui disputare
disputare imperativo |
||
tu | disputa |
🔊
|
noi | disputiamo |
🔊
|
voi | disputate |
🔊
|
disputare congiuntivo esortativo |
||
Lei | disputi |
🔊
|
Che lui/lei | disputi |
🔊
|
Che loro | disputino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!