🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha dislocato la spalla. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    dislocare :
    di|slo||re : (accento grave)

    indicativo dislocare. Veiksmažodžio dislocare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    dislocare presente

    io disloco
    🔊
    tu dislochi
    🔊
    lui/lei/Lei disloca
    🔊
    noi dislochiamo
    🔊
    voi dislocate
    🔊
    loro dislocano
    🔊
    Tempo semplice

    dislocare imperfetto

    io dislocavo
    🔊
    tu dislocavi
    🔊
    lui/lei/Lei dislocava
    🔊
    noi dislocavamo
    🔊
    voi dislocavate
    🔊
    loro dislocavano
    🔊

    Tempo semplice

    dislocare futuro semplice

    io dislocherò
    🔊
    tu dislocherai
    🔊
    lui/lei/Lei dislocherà
    🔊
    noi dislocheremo
    🔊
    voi dislocherete
    🔊
    loro dislocheranno
    🔊
    Tempo semplice

    dislocare passato remoto

    io dislocai
    🔊
    tu dislocasti
    🔊
    lui/lei/Lei dislocò
    🔊
    noi dislocammo
    🔊
    voi dislocaste
    🔊
    loro dislocarono
    🔊

    Tempo composto

    dislocare futuro anteriore

    io avrò dislocato
    🔊
    tu avrai dislocato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà dislocato
    🔊
    noi avremo dislocato
    🔊
    voi avrete dislocato
    🔊
    loro avranno dislocato
    🔊
    Tempo composto

    dislocare passato prossimo

    io ho dislocato
    🔊
    tu hai dislocato
    🔊
    lui/lei/Lei ha dislocato
    🔊
    noi abbiamo dislocato
    🔊
    voi avete dislocato
    🔊
    loro hanno dislocato
    🔊

    Tempo composto

    dislocare trapassato prossimo

    io avevo dislocato
    🔊
    tu avevi dislocato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva dislocato
    🔊
    noi avevamo dislocato
    🔊
    voi avevate dislocato
    🔊
    loro avevano dislocato
    🔊
    Tempo composto

    dislocare trapassato remoto

    io ebbi dislocato
    🔊
    tu avesti dislocato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe dislocato
    🔊
    noi avemmo dislocato
    🔊
    voi aveste dislocato
    🔊
    loro ebbero dislocato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo dislocare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio dislocare


    Tempo semplice

    dislocare congiuntivo presente

    io dislochi
    🔊
    tu dislochi
    🔊
    lui/lei/Lei dislochi
    🔊
    noi dislochiamo
    🔊
    voi dislochiate
    🔊
    loro dislochino
    🔊
    Tempo semplice

    dislocare congiuntivo imperfetto

    io dislocassi
    🔊
    tu dislocassi
    🔊
    lui/lei/Lei dislocasse
    🔊
    noi dislocassimo
    🔊
    voi dislocaste
    🔊
    loro dislocassero
    🔊

    Tempo composto

    dislocare congiuntivo passato

    io abbia dislocato
    🔊
    tu abbia dislocato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia dislocato
    🔊
    noi abbiamo dislocato
    🔊
    voi abbiate dislocato
    🔊
    loro abbiano dislocato
    🔊
    Tempo composto

    dislocare congiuntivo trapassato

    io avessi dislocato
    🔊
    tu avessi dislocato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse dislocato
    🔊
    noi avessimo dislocato
    🔊
    voi aveste dislocato
    🔊
    loro avessero dislocato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale dislocare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui dislocare


    Tempo semplice

    dislocare condizionale presente

    io dislocherei
    🔊
    tu dislocheresti
    🔊
    lui/lei/Lei dislocherebbe
    🔊
    noi dislocheremmo
    🔊
    voi dislochereste
    🔊
    loro dislocherebbero
    🔊
    Tempo composto

    dislocare condizionale passato

    io avrei dislocato
    🔊
    tu avresti dislocato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe dislocato
    🔊
    noi avremmo dislocato
    🔊
    voi avreste dislocato
    🔊
    loro avrebbero dislocato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo dislocare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui dislocare


    dislocare imperativo

    tu disloca
    🔊
    noi dislochiamo
    🔊
    voi dislocate
    🔊

    dislocare congiuntivo esortativo

    Lei dislochi
    🔊
    Che lui/lei dislochi
    🔊
    Che loro dislochino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!