Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno discusso le nuove regole. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    discutere : aptarti
    di|scù|te|re : (accento grave)

    indicativo discutere. Veiksmažodžio discutere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente discutere

    io discuto
    🔊
    tu discuti
    🔊
    lui/lei/Lei discute
    🔊
    noi discutiamo
    🔊
    voi discutete
    🔊
    loro discutono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto discutere

    io discutevo
    🔊
    tu discutevi
    🔊
    lui/lei/Lei discuteva
    🔊
    noi discutevamo
    🔊
    voi discutevate
    🔊
    loro discutevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice discutere

    io discuterò
    🔊
    tu discuterai
    🔊
    lui/lei/Lei discuterà
    🔊
    noi discuteremo
    🔊
    voi discuterete
    🔊
    loro discuteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto discutere

    io discussi
    🔊
    tu discutesti
    🔊
    lui/lei/Lei discusse
    🔊
    noi discutemmo
    🔊
    voi discuteste
    🔊
    loro discussero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore discutere

    io avrò discusso
    🔊
    tu avrai discusso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà discusso
    🔊
    noi avremo discusso
    🔊
    voi avrete discusso
    🔊
    loro avranno discusso
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo discutere

    io ho discusso
    🔊
    tu hai discusso
    🔊
    lui/lei/Lei ha discusso
    🔊
    noi abbiamo discusso
    🔊
    voi avete discusso
    🔊
    loro hanno discusso
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo discutere

    io avevo discusso
    🔊
    tu avevi discusso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva discusso
    🔊
    noi avevamo discusso
    🔊
    voi avevate discusso
    🔊
    loro avevano discusso
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto discutere

    io ebbi discusso
    🔊
    tu avesti discusso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe discusso
    🔊
    noi avemmo discusso
    🔊
    voi aveste discusso
    🔊
    loro ebbero discusso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo discutere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio discutere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente discutere

    io discuta
    🔊
    tu discuta
    🔊
    lui/lei/Lei discuta
    🔊
    noi discutiamo
    🔊
    voi discutiate
    🔊
    loro discutano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto discutere

    io discutessi
    🔊
    tu discutessi
    🔊
    lui/lei/Lei discutesse
    🔊
    noi discutessimo
    🔊
    voi discuteste
    🔊
    loro discutessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato discutere

    io abbia discusso
    🔊
    tu abbia discusso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia discusso
    🔊
    noi abbiamo discusso
    🔊
    voi abbiate discusso
    🔊
    loro abbiano discusso
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato discutere

    io avessi discusso
    🔊
    tu avessi discusso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse discusso
    🔊
    noi avessimo discusso
    🔊
    voi aveste discusso
    🔊
    loro avessero discusso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale discutere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui discutere


    Tempo semplice

    Condizionale presente discutere

    io discuterei
    🔊
    tu discuteresti
    🔊
    lui/lei/Lei discuterebbe
    🔊
    noi discuteremmo
    🔊
    voi discutereste
    🔊
    loro discuterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato discutere

    io avrei discusso
    🔊
    tu avresti discusso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe discusso
    🔊
    noi avremmo discusso
    🔊
    voi avreste discusso
    🔊
    loro avrebbero discusso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo discutere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui discutere


    Imperativo discutere

    tu discuti
    🔊
    noi discutiamo
    🔊
    voi discutete
    🔊

    Congiuntivo discutere

    Lei discuta
    🔊
    Che lui/lei discuta
    🔊
    Che loro discutano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!