🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hai detto la verità. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    verbo irregolare
    dire : sakyti
    |re : (accento grave)

    indicativo dire. Veiksmažodžio dire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    dire presente

    io dico
    🔊
    tu dici
    🔊
    lui/lei/Lei dice
    🔊
    noi diciamo
    🔊
    voi dite
    🔊
    loro dicono
    🔊
    Tempo semplice

    dire imperfetto

    io dicevo
    🔊
    tu dicevi
    🔊
    lui/lei/Lei diceva
    🔊
    noi dicevamo
    🔊
    voi dicevate
    🔊
    loro dicevano
    🔊

    Tempo semplice

    dire futuro semplice

    io dirò
    🔊
    tu dirai
    🔊
    lui/lei/Lei dirà
    🔊
    noi diremo
    🔊
    voi direte
    🔊
    loro diranno
    🔊
    Tempo semplice

    dire passato remoto

    io dissi
    🔊
    tu dicesti
    🔊
    lui/lei/Lei disse
    🔊
    noi dicemmo
    🔊
    voi diceste
    🔊
    loro dissero
    🔊

    Tempo composto

    dire futuro anteriore

    io avrò detto
    🔊
    tu avrai detto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà detto
    🔊
    noi avremo detto
    🔊
    voi avrete detto
    🔊
    loro avranno detto
    🔊
    Tempo composto

    dire passato prossimo

    io ho detto
    🔊
    tu hai detto
    🔊
    lui/lei/Lei ha detto
    🔊
    noi abbiamo detto
    🔊
    voi avete detto
    🔊
    loro hanno detto
    🔊

    Tempo composto

    dire trapassato prossimo

    io avevo detto
    🔊
    tu avevi detto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva detto
    🔊
    noi avevamo detto
    🔊
    voi avevate detto
    🔊
    loro avevano detto
    🔊
    Tempo composto

    dire trapassato remoto

    io ebbi detto
    🔊
    tu avesti detto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe detto
    🔊
    noi avemmo detto
    🔊
    voi aveste detto
    🔊
    loro ebbero detto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo dire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio dire


    Tempo semplice

    dire congiuntivo presente

    io dica
    🔊
    tu dica
    🔊
    lui/lei/Lei dica
    🔊
    noi diciamo
    🔊
    voi diciate
    🔊
    loro dicano
    🔊
    Tempo semplice

    dire congiuntivo imperfetto

    io dicessi
    🔊
    tu dicessi
    🔊
    lui/lei/Lei dicesse
    🔊
    noi dicessimo
    🔊
    voi diceste
    🔊
    loro dicessero
    🔊

    Tempo composto

    dire congiuntivo passato

    io abbia detto
    🔊
    tu abbia detto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia detto
    🔊
    noi abbiamo detto
    🔊
    voi abbiate detto
    🔊
    loro abbiano detto
    🔊
    Tempo composto

    dire congiuntivo trapassato

    io avessi detto
    🔊
    tu avessi detto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse detto
    🔊
    noi avessimo detto
    🔊
    voi aveste detto
    🔊
    loro avessero detto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale dire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui dire


    Tempo semplice

    dire condizionale presente

    io direi
    🔊
    tu diresti
    🔊
    lui/lei/Lei direbbe
    🔊
    noi diremmo
    🔊
    voi direste
    🔊
    loro direbbero
    🔊
    Tempo composto

    dire condizionale passato

    io avrei detto
    🔊
    tu avresti detto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe detto
    🔊
    noi avremmo detto
    🔊
    voi avreste detto
    🔊
    loro avrebbero detto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo dire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui dire


    dire imperativo

    tu dì, di
    🔊
    noi diciamo
    🔊
    voi dite
    🔊

    dire congiuntivo esortativo

    Lei dica
    🔊
    Che lui/lei dica
    🔊
    Che loro dicano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!