🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha dileggiato l’avversario. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    diligere :
    di||ge|re : (accento grave)

    indicativo diligere. Veiksmažodžio diligere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    diligere presente

    io diligo
    🔊
    tu diligi
    🔊
    lui/lei/Lei dilige
    🔊
    noi diligiamo
    🔊
    voi diligete
    🔊
    loro diligono
    🔊
    Tempo semplice

    diligere imperfetto

    io diligevo
    🔊
    tu diligevi
    🔊
    lui/lei/Lei diligeva
    🔊
    noi diligevamo
    🔊
    voi diligevate
    🔊
    loro diligevano
    🔊

    Tempo semplice

    diligere futuro semplice

    io diligerò
    🔊
    tu diligerai
    🔊
    lui/lei/Lei diligerà
    🔊
    noi diligeremo
    🔊
    voi diligerete
    🔊
    loro diligeranno
    🔊
    Tempo semplice

    diligere passato remoto

    io dilessi
    🔊
    tu diligesti
    🔊
    lui/lei/Lei dilesse
    🔊
    noi diligemmo
    🔊
    voi diligeste
    🔊
    loro dilessero
    🔊

    Tempo composto

    diligere futuro anteriore

    io avrò diletto
    🔊
    tu avrai diletto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà diletto
    🔊
    noi avremo diletto
    🔊
    voi avrete diletto
    🔊
    loro avranno diletto
    🔊
    Tempo composto

    diligere passato prossimo

    io ho diletto
    🔊
    tu hai diletto
    🔊
    lui/lei/Lei ha diletto
    🔊
    noi abbiamo diletto
    🔊
    voi avete diletto
    🔊
    loro hanno diletto
    🔊

    Tempo composto

    diligere trapassato prossimo

    io avevo diletto
    🔊
    tu avevi diletto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva diletto
    🔊
    noi avevamo diletto
    🔊
    voi avevate diletto
    🔊
    loro avevano diletto
    🔊
    Tempo composto

    diligere trapassato remoto

    io ebbi diletto
    🔊
    tu avesti diletto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe diletto
    🔊
    noi avemmo diletto
    🔊
    voi aveste diletto
    🔊
    loro ebbero diletto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo diligere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio diligere


    Tempo semplice

    diligere congiuntivo presente

    io diliga
    🔊
    tu diliga
    🔊
    lui/lei/Lei diliga
    🔊
    noi diligiamo
    🔊
    voi diligiate
    🔊
    loro diligano
    🔊
    Tempo semplice

    diligere congiuntivo imperfetto

    io diligessi
    🔊
    tu diligessi
    🔊
    lui/lei/Lei diligesse
    🔊
    noi diligessimo
    🔊
    voi diligeste
    🔊
    loro diligessero
    🔊

    Tempo composto

    diligere congiuntivo passato

    io abbia diletto
    🔊
    tu abbia diletto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia diletto
    🔊
    noi abbiamo diletto
    🔊
    voi abbiate diletto
    🔊
    loro abbiano diletto
    🔊
    Tempo composto

    diligere congiuntivo trapassato

    io avessi diletto
    🔊
    tu avessi diletto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse diletto
    🔊
    noi avessimo diletto
    🔊
    voi aveste diletto
    🔊
    loro avessero diletto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale diligere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui diligere


    Tempo semplice

    diligere condizionale presente

    io diligerei
    🔊
    tu diligeresti
    🔊
    lui/lei/Lei diligerebbe
    🔊
    noi diligeremmo
    🔊
    voi diligereste
    🔊
    loro diligerebbero
    🔊
    Tempo composto

    diligere condizionale passato

    io avrei diletto
    🔊
    tu avresti diletto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe diletto
    🔊
    noi avremmo diletto
    🔊
    voi avreste diletto
    🔊
    loro avrebbero diletto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo diligere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui diligere


    diligere imperativo

    tu diligi
    🔊
    noi diligiamo
    🔊
    voi diligete
    🔊

    diligere congiuntivo esortativo

    Lei diliga
    🔊
    Che lui/lei diliga
    🔊
    Che loro diligano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!