🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha diffidato delle promesse. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    diffidare :
    dif|fi||re : (accento grave)

    indicativo diffidare. Veiksmažodžio diffidare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    diffidare presente

    io diffido
    🔊
    tu diffidi
    🔊
    lui/lei/Lei diffida
    🔊
    noi diffidiamo
    🔊
    voi diffidate
    🔊
    loro diffidano
    🔊
    Tempo semplice

    diffidare imperfetto

    io diffidavo
    🔊
    tu diffidavi
    🔊
    lui/lei/Lei diffidava
    🔊
    noi diffidavamo
    🔊
    voi diffidavate
    🔊
    loro diffidavano
    🔊

    Tempo semplice

    diffidare futuro semplice

    io diffiderò
    🔊
    tu diffiderai
    🔊
    lui/lei/Lei diffiderà
    🔊
    noi diffideremo
    🔊
    voi diffiderete
    🔊
    loro diffideranno
    🔊
    Tempo semplice

    diffidare passato remoto

    io diffidai
    🔊
    tu diffidasti
    🔊
    lui/lei/Lei diffidò
    🔊
    noi diffidammo
    🔊
    voi diffidaste
    🔊
    loro diffidarono
    🔊

    Tempo composto

    diffidare futuro anteriore

    io avrò diffidato
    🔊
    tu avrai diffidato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà diffidato
    🔊
    noi avremo diffidato
    🔊
    voi avrete diffidato
    🔊
    loro avranno diffidato
    🔊
    Tempo composto

    diffidare passato prossimo

    io ho diffidato
    🔊
    tu hai diffidato
    🔊
    lui/lei/Lei ha diffidato
    🔊
    noi abbiamo diffidato
    🔊
    voi avete diffidato
    🔊
    loro hanno diffidato
    🔊

    Tempo composto

    diffidare trapassato prossimo

    io avevo diffidato
    🔊
    tu avevi diffidato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva diffidato
    🔊
    noi avevamo diffidato
    🔊
    voi avevate diffidato
    🔊
    loro avevano diffidato
    🔊
    Tempo composto

    diffidare trapassato remoto

    io ebbi diffidato
    🔊
    tu avesti diffidato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe diffidato
    🔊
    noi avemmo diffidato
    🔊
    voi aveste diffidato
    🔊
    loro ebbero diffidato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo diffidare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio diffidare


    Tempo semplice

    diffidare congiuntivo presente

    io diffidi
    🔊
    tu diffidi
    🔊
    lui/lei/Lei diffidi
    🔊
    noi diffidiamo
    🔊
    voi diffidiate
    🔊
    loro diffidino
    🔊
    Tempo semplice

    diffidare congiuntivo imperfetto

    io diffidassi
    🔊
    tu diffidassi
    🔊
    lui/lei/Lei diffidasse
    🔊
    noi diffidassimo
    🔊
    voi diffidaste
    🔊
    loro diffidassero
    🔊

    Tempo composto

    diffidare congiuntivo passato

    io abbia diffidato
    🔊
    tu abbia diffidato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia diffidato
    🔊
    noi abbiamo diffidato
    🔊
    voi abbiate diffidato
    🔊
    loro abbiano diffidato
    🔊
    Tempo composto

    diffidare congiuntivo trapassato

    io avessi diffidato
    🔊
    tu avessi diffidato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse diffidato
    🔊
    noi avessimo diffidato
    🔊
    voi aveste diffidato
    🔊
    loro avessero diffidato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale diffidare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui diffidare


    Tempo semplice

    diffidare condizionale presente

    io diffiderei
    🔊
    tu diffideresti
    🔊
    lui/lei/Lei diffiderebbe
    🔊
    noi diffideremmo
    🔊
    voi diffidereste
    🔊
    loro diffiderebbero
    🔊
    Tempo composto

    diffidare condizionale passato

    io avrei diffidato
    🔊
    tu avresti diffidato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe diffidato
    🔊
    noi avremmo diffidato
    🔊
    voi avreste diffidato
    🔊
    loro avrebbero diffidato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo diffidare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui diffidare


    diffidare imperativo

    tu diffida
    🔊
    noi diffidiamo
    🔊
    voi diffidate
    🔊

    diffidare congiuntivo esortativo

    Lei diffidi
    🔊
    Che lui/lei diffidi
    🔊
    Che loro diffidino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!