Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha dettato una lettera. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
dettare :
det|tà|re
: (accento grave)
indicativo dettare. Veiksmažodžio dettare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente dettare |
||
| io | detto |
🔊
|
| tu | detti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | detta |
🔊
|
| noi | dettiamo |
🔊
|
| voi | dettate |
🔊
|
| loro | dettano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto dettare |
||
| io | dettavo |
🔊
|
| tu | dettavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | dettava |
🔊
|
| noi | dettavamo |
🔊
|
| voi | dettavate |
🔊
|
| loro | dettavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice dettare |
||
| io | detterò |
🔊
|
| tu | detterai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | detterà |
🔊
|
| noi | detteremo |
🔊
|
| voi | detterete |
🔊
|
| loro | detteranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto dettare |
||
| io | dettai |
🔊
|
| tu | dettasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | dettò |
🔊
|
| noi | dettammo |
🔊
|
| voi | dettaste |
🔊
|
| loro | dettarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore dettare |
||
| io | avrò dettato |
🔊
|
| tu | avrai dettato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà dettato |
🔊
|
| noi | avremo dettato |
🔊
|
| voi | avrete dettato |
🔊
|
| loro | avranno dettato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo dettare |
||
| io | ho dettato |
🔊
|
| tu | hai dettato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha dettato |
🔊
|
| noi | abbiamo dettato |
🔊
|
| voi | avete dettato |
🔊
|
| loro | hanno dettato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo dettare |
||
| io | avevo dettato |
🔊
|
| tu | avevi dettato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva dettato |
🔊
|
| noi | avevamo dettato |
🔊
|
| voi | avevate dettato |
🔊
|
| loro | avevano dettato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto dettare |
||
| io | ebbi dettato |
🔊
|
| tu | avesti dettato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe dettato |
🔊
|
| noi | avemmo dettato |
🔊
|
| voi | aveste dettato |
🔊
|
| loro | ebbero dettato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo dettare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio dettare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente dettare |
||
| io | detti |
🔊
|
| tu | detti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | detti |
🔊
|
| noi | dettiamo |
🔊
|
| voi | dettiate |
🔊
|
| loro | dettino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto dettare |
||
| io | dettassi |
🔊
|
| tu | dettassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | dettasse |
🔊
|
| noi | dettassimo |
🔊
|
| voi | dettaste |
🔊
|
| loro | dettassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato dettare |
||
| io | abbia dettato |
🔊
|
| tu | abbia dettato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia dettato |
🔊
|
| noi | abbiamo dettato |
🔊
|
| voi | abbiate dettato |
🔊
|
| loro | abbiano dettato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato dettare |
||
| io | avessi dettato |
🔊
|
| tu | avessi dettato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse dettato |
🔊
|
| noi | avessimo dettato |
🔊
|
| voi | aveste dettato |
🔊
|
| loro | avessero dettato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale dettare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui dettare
|
Tempo semplice
Condizionale presente dettare |
||
| io | detterei |
🔊
|
| tu | detteresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | detterebbe |
🔊
|
| noi | detteremmo |
🔊
|
| voi | dettereste |
🔊
|
| loro | detterebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato dettare |
||
| io | avrei dettato |
🔊
|
| tu | avresti dettato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe dettato |
🔊
|
| noi | avremmo dettato |
🔊
|
| voi | avreste dettato |
🔊
|
| loro | avrebbero dettato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo dettare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui dettare
Imperativo dettare |
||
| tu | detta |
🔊
|
| noi | dettiamo |
🔊
|
| voi | dettate |
🔊
|
Congiuntivo dettare |
||
| Lei | detti |
🔊
|
| Che lui/lei | detti |
🔊
|
| Che loro | dettino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!