🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha desolato il paesaggio. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    desolare :
    de|so||re : (accento grave)

    indicativo desolare. Veiksmažodžio desolare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    desolare presente

    io desolo
    🔊
    tu desoli
    🔊
    lui/lei/Lei desola
    🔊
    noi desoliamo
    🔊
    voi desolate
    🔊
    loro desolano
    🔊
    Tempo semplice

    desolare imperfetto

    io desolavo
    🔊
    tu desolavi
    🔊
    lui/lei/Lei desolava
    🔊
    noi desolavamo
    🔊
    voi desolavate
    🔊
    loro desolavano
    🔊

    Tempo semplice

    desolare futuro semplice

    io desolerò
    🔊
    tu desolerai
    🔊
    lui/lei/Lei desolerà
    🔊
    noi desoleremo
    🔊
    voi desolerete
    🔊
    loro desoleranno
    🔊
    Tempo semplice

    desolare passato remoto

    io desolai
    🔊
    tu desolasti
    🔊
    lui/lei/Lei desolò
    🔊
    noi desolammo
    🔊
    voi desolaste
    🔊
    loro desolarono
    🔊

    Tempo composto

    desolare futuro anteriore

    io avrò desolato
    🔊
    tu avrai desolato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà desolato
    🔊
    noi avremo desolato
    🔊
    voi avrete desolato
    🔊
    loro avranno desolato
    🔊
    Tempo composto

    desolare passato prossimo

    io ho desolato
    🔊
    tu hai desolato
    🔊
    lui/lei/Lei ha desolato
    🔊
    noi abbiamo desolato
    🔊
    voi avete desolato
    🔊
    loro hanno desolato
    🔊

    Tempo composto

    desolare trapassato prossimo

    io avevo desolato
    🔊
    tu avevi desolato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva desolato
    🔊
    noi avevamo desolato
    🔊
    voi avevate desolato
    🔊
    loro avevano desolato
    🔊
    Tempo composto

    desolare trapassato remoto

    io ebbi desolato
    🔊
    tu avesti desolato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe desolato
    🔊
    noi avemmo desolato
    🔊
    voi aveste desolato
    🔊
    loro ebbero desolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo desolare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio desolare


    Tempo semplice

    desolare congiuntivo presente

    io desoli
    🔊
    tu desoli
    🔊
    lui/lei/Lei desoli
    🔊
    noi desoliamo
    🔊
    voi desoliate
    🔊
    loro desolino
    🔊
    Tempo semplice

    desolare congiuntivo imperfetto

    io desolassi
    🔊
    tu desolassi
    🔊
    lui/lei/Lei desolasse
    🔊
    noi desolassimo
    🔊
    voi desolaste
    🔊
    loro desolassero
    🔊

    Tempo composto

    desolare congiuntivo passato

    io abbia desolato
    🔊
    tu abbia desolato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia desolato
    🔊
    noi abbiamo desolato
    🔊
    voi abbiate desolato
    🔊
    loro abbiano desolato
    🔊
    Tempo composto

    desolare congiuntivo trapassato

    io avessi desolato
    🔊
    tu avessi desolato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse desolato
    🔊
    noi avessimo desolato
    🔊
    voi aveste desolato
    🔊
    loro avessero desolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale desolare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui desolare


    Tempo semplice

    desolare condizionale presente

    io desolerei
    🔊
    tu desoleresti
    🔊
    lui/lei/Lei desolerebbe
    🔊
    noi desoleremmo
    🔊
    voi desolereste
    🔊
    loro desolerebbero
    🔊
    Tempo composto

    desolare condizionale passato

    io avrei desolato
    🔊
    tu avresti desolato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe desolato
    🔊
    noi avremmo desolato
    🔊
    voi avreste desolato
    🔊
    loro avrebbero desolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo desolare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui desolare


    desolare imperativo

    tu desola
    🔊
    noi desoliamo
    🔊
    voi desolate
    🔊

    desolare congiuntivo esortativo

    Lei desoli
    🔊
    Che lui/lei desoli
    🔊
    Che loro desolino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!