🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ho delegato il lavoro a un collega. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    delegare :
    de|le||re : (accento grave)

    indicativo delegare. Veiksmažodžio delegare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    delegare presente

    io delego
    🔊
    tu deleghi
    🔊
    lui/lei/Lei delega
    🔊
    noi deleghiamo
    🔊
    voi delegate
    🔊
    loro delegano
    🔊
    Tempo semplice

    delegare imperfetto

    io delegavo
    🔊
    tu delegavi
    🔊
    lui/lei/Lei delegava
    🔊
    noi delegavamo
    🔊
    voi delegavate
    🔊
    loro delegavano
    🔊

    Tempo semplice

    delegare futuro semplice

    io delegherò
    🔊
    tu delegherai
    🔊
    lui/lei/Lei delegherà
    🔊
    noi delegheremo
    🔊
    voi delegherete
    🔊
    loro delegheranno
    🔊
    Tempo semplice

    delegare passato remoto

    io delegai
    🔊
    tu delegasti
    🔊
    lui/lei/Lei delegò
    🔊
    noi delegammo
    🔊
    voi delegaste
    🔊
    loro delegarono
    🔊

    Tempo composto

    delegare futuro anteriore

    io avrò delegato
    🔊
    tu avrai delegato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà delegato
    🔊
    noi avremo delegato
    🔊
    voi avrete delegato
    🔊
    loro avranno delegato
    🔊
    Tempo composto

    delegare passato prossimo

    io ho delegato
    🔊
    tu hai delegato
    🔊
    lui/lei/Lei ha delegato
    🔊
    noi abbiamo delegato
    🔊
    voi avete delegato
    🔊
    loro hanno delegato
    🔊

    Tempo composto

    delegare trapassato prossimo

    io avevo delegato
    🔊
    tu avevi delegato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva delegato
    🔊
    noi avevamo delegato
    🔊
    voi avevate delegato
    🔊
    loro avevano delegato
    🔊
    Tempo composto

    delegare trapassato remoto

    io ebbi delegato
    🔊
    tu avesti delegato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe delegato
    🔊
    noi avemmo delegato
    🔊
    voi aveste delegato
    🔊
    loro ebbero delegato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo delegare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio delegare


    Tempo semplice

    delegare congiuntivo presente

    io deleghi
    🔊
    tu deleghi
    🔊
    lui/lei/Lei deleghi
    🔊
    noi deleghiamo
    🔊
    voi deleghiate
    🔊
    loro deleghino
    🔊
    Tempo semplice

    delegare congiuntivo imperfetto

    io delegassi
    🔊
    tu delegassi
    🔊
    lui/lei/Lei delegasse
    🔊
    noi delegassimo
    🔊
    voi delegaste
    🔊
    loro delegassero
    🔊

    Tempo composto

    delegare congiuntivo passato

    io abbia delegato
    🔊
    tu abbia delegato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia delegato
    🔊
    noi abbiamo delegato
    🔊
    voi abbiate delegato
    🔊
    loro abbiano delegato
    🔊
    Tempo composto

    delegare congiuntivo trapassato

    io avessi delegato
    🔊
    tu avessi delegato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse delegato
    🔊
    noi avessimo delegato
    🔊
    voi aveste delegato
    🔊
    loro avessero delegato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale delegare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui delegare


    Tempo semplice

    delegare condizionale presente

    io delegherei
    🔊
    tu delegheresti
    🔊
    lui/lei/Lei delegherebbe
    🔊
    noi delegheremmo
    🔊
    voi deleghereste
    🔊
    loro delegherebbero
    🔊
    Tempo composto

    delegare condizionale passato

    io avrei delegato
    🔊
    tu avresti delegato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe delegato
    🔊
    noi avremmo delegato
    🔊
    voi avreste delegato
    🔊
    loro avrebbero delegato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo delegare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui delegare


    delegare imperativo

    tu delega
    🔊
    noi deleghiamo
    🔊
    voi delegate
    🔊

    delegare congiuntivo esortativo

    Lei deleghi
    🔊
    Che lui/lei deleghi
    🔊
    Che loro deleghino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!