🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    È stato decretato lo stato di emergenza. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    decretare :
    de|cre||re : (accento grave)

    indicativo decretare. Veiksmažodžio decretare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    decretare presente

    io decreto
    🔊
    tu decreti
    🔊
    lui/lei/Lei decreta
    🔊
    noi decretiamo
    🔊
    voi decretate
    🔊
    loro decretano
    🔊
    Tempo semplice

    decretare imperfetto

    io decretavo
    🔊
    tu decretavi
    🔊
    lui/lei/Lei decretava
    🔊
    noi decretavamo
    🔊
    voi decretavate
    🔊
    loro decretavano
    🔊

    Tempo semplice

    decretare futuro semplice

    io decreterò
    🔊
    tu decreterai
    🔊
    lui/lei/Lei decreterà
    🔊
    noi decreteremo
    🔊
    voi decreterete
    🔊
    loro decreteranno
    🔊
    Tempo semplice

    decretare passato remoto

    io decretai
    🔊
    tu decretasti
    🔊
    lui/lei/Lei decretò
    🔊
    noi decretammo
    🔊
    voi decretaste
    🔊
    loro decretarono
    🔊

    Tempo composto

    decretare futuro anteriore

    io avrò decretato
    🔊
    tu avrai decretato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà decretato
    🔊
    noi avremo decretato
    🔊
    voi avrete decretato
    🔊
    loro avranno decretato
    🔊
    Tempo composto

    decretare passato prossimo

    io ho decretato
    🔊
    tu hai decretato
    🔊
    lui/lei/Lei ha decretato
    🔊
    noi abbiamo decretato
    🔊
    voi avete decretato
    🔊
    loro hanno decretato
    🔊

    Tempo composto

    decretare trapassato prossimo

    io avevo decretato
    🔊
    tu avevi decretato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva decretato
    🔊
    noi avevamo decretato
    🔊
    voi avevate decretato
    🔊
    loro avevano decretato
    🔊
    Tempo composto

    decretare trapassato remoto

    io ebbi decretato
    🔊
    tu avesti decretato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe decretato
    🔊
    noi avemmo decretato
    🔊
    voi aveste decretato
    🔊
    loro ebbero decretato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo decretare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio decretare


    Tempo semplice

    decretare congiuntivo presente

    io decreti
    🔊
    tu decreti
    🔊
    lui/lei/Lei decreti
    🔊
    noi decretiamo
    🔊
    voi decretiate
    🔊
    loro decretino
    🔊
    Tempo semplice

    decretare congiuntivo imperfetto

    io decretassi
    🔊
    tu decretassi
    🔊
    lui/lei/Lei decretasse
    🔊
    noi decretassimo
    🔊
    voi decretaste
    🔊
    loro decretassero
    🔊

    Tempo composto

    decretare congiuntivo passato

    io abbia decretato
    🔊
    tu abbia decretato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia decretato
    🔊
    noi abbiamo decretato
    🔊
    voi abbiate decretato
    🔊
    loro abbiano decretato
    🔊
    Tempo composto

    decretare congiuntivo trapassato

    io avessi decretato
    🔊
    tu avessi decretato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse decretato
    🔊
    noi avessimo decretato
    🔊
    voi aveste decretato
    🔊
    loro avessero decretato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale decretare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui decretare


    Tempo semplice

    decretare condizionale presente

    io decreterei
    🔊
    tu decreteresti
    🔊
    lui/lei/Lei decreterebbe
    🔊
    noi decreteremmo
    🔊
    voi decretereste
    🔊
    loro decreterebbero
    🔊
    Tempo composto

    decretare condizionale passato

    io avrei decretato
    🔊
    tu avresti decretato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe decretato
    🔊
    noi avremmo decretato
    🔊
    voi avreste decretato
    🔊
    loro avrebbero decretato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo decretare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui decretare


    decretare imperativo

    tu decreta
    🔊
    noi decretiamo
    🔊
    voi decretate
    🔊

    decretare congiuntivo esortativo

    Lei decreti
    🔊
    Che lui/lei decreti
    🔊
    Che loro decretino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!