Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    I bambini hanno curiosato in giardino. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    curiosare :
    cu|rio|sà|re : (accento grave)

    indicativo curiosare. Veiksmažodžio curiosare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente curiosare

    io curioso
    🔊
    tu curiosi
    🔊
    lui/lei/Lei curiosa
    🔊
    noi curiosiamo
    🔊
    voi curiosate
    🔊
    loro curiosano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto curiosare

    io curiosavo
    🔊
    tu curiosavi
    🔊
    lui/lei/Lei curiosava
    🔊
    noi curiosavamo
    🔊
    voi curiosavate
    🔊
    loro curiosavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice curiosare

    io curioserò
    🔊
    tu curioserai
    🔊
    lui/lei/Lei curioserà
    🔊
    noi curioseremo
    🔊
    voi curioserete
    🔊
    loro curioseranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto curiosare

    io curiosai
    🔊
    tu curiosasti
    🔊
    lui/lei/Lei curiosò
    🔊
    noi curiosammo
    🔊
    voi curiosaste
    🔊
    loro curiosarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore curiosare

    io avrò curiosato
    🔊
    tu avrai curiosato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà curiosato
    🔊
    noi avremo curiosato
    🔊
    voi avrete curiosato
    🔊
    loro avranno curiosato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo curiosare

    io ho curiosato
    🔊
    tu hai curiosato
    🔊
    lui/lei/Lei ha curiosato
    🔊
    noi abbiamo curiosato
    🔊
    voi avete curiosato
    🔊
    loro hanno curiosato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo curiosare

    io avevo curiosato
    🔊
    tu avevi curiosato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva curiosato
    🔊
    noi avevamo curiosato
    🔊
    voi avevate curiosato
    🔊
    loro avevano curiosato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto curiosare

    io ebbi curiosato
    🔊
    tu avesti curiosato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe curiosato
    🔊
    noi avemmo curiosato
    🔊
    voi aveste curiosato
    🔊
    loro ebbero curiosato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo curiosare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio curiosare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente curiosare

    io curiosi
    🔊
    tu curiosi
    🔊
    lui/lei/Lei curiosi
    🔊
    noi curiosiamo
    🔊
    voi curiosiate
    🔊
    loro curiosino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto curiosare

    io curiosassi
    🔊
    tu curiosassi
    🔊
    lui/lei/Lei curiosasse
    🔊
    noi curiosassimo
    🔊
    voi curiosaste
    🔊
    loro curiosassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato curiosare

    io abbia curiosato
    🔊
    tu abbia curiosato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia curiosato
    🔊
    noi abbiamo curiosato
    🔊
    voi abbiate curiosato
    🔊
    loro abbiano curiosato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato curiosare

    io avessi curiosato
    🔊
    tu avessi curiosato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse curiosato
    🔊
    noi avessimo curiosato
    🔊
    voi aveste curiosato
    🔊
    loro avessero curiosato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale curiosare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui curiosare


    Tempo semplice

    Condizionale presente curiosare

    io curioserei
    🔊
    tu curioseresti
    🔊
    lui/lei/Lei curioserebbe
    🔊
    noi curioseremmo
    🔊
    voi curiosereste
    🔊
    loro curioserebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato curiosare

    io avrei curiosato
    🔊
    tu avresti curiosato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe curiosato
    🔊
    noi avremmo curiosato
    🔊
    voi avreste curiosato
    🔊
    loro avrebbero curiosato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo curiosare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui curiosare


    Imperativo curiosare

    tu curiosa
    🔊
    noi curiosiamo
    🔊
    voi curiosate
    🔊

    Congiuntivo curiosare

    Lei curiosi
    🔊
    Che lui/lei curiosi
    🔊
    Che loro curiosino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!