Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno curato il giardino con grande attenzione. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    curare :
    cu|rà|re : (accento grave)

    indicativo curare. Veiksmažodžio curare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente curare

    io curo
    🔊
    tu curi
    🔊
    lui/lei/Lei cura
    🔊
    noi curiamo
    🔊
    voi curate
    🔊
    loro curano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto curare

    io curavo
    🔊
    tu curavi
    🔊
    lui/lei/Lei curava
    🔊
    noi curavamo
    🔊
    voi curavate
    🔊
    loro curavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice curare

    io curerò
    🔊
    tu curerai
    🔊
    lui/lei/Lei curerà
    🔊
    noi cureremo
    🔊
    voi curerete
    🔊
    loro cureranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto curare

    io curai
    🔊
    tu curasti
    🔊
    lui/lei/Lei curò
    🔊
    noi curammo
    🔊
    voi curaste
    🔊
    loro curarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore curare

    io avrò curato
    🔊
    tu avrai curato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà curato
    🔊
    noi avremo curato
    🔊
    voi avrete curato
    🔊
    loro avranno curato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo curare

    io ho curato
    🔊
    tu hai curato
    🔊
    lui/lei/Lei ha curato
    🔊
    noi abbiamo curato
    🔊
    voi avete curato
    🔊
    loro hanno curato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo curare

    io avevo curato
    🔊
    tu avevi curato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva curato
    🔊
    noi avevamo curato
    🔊
    voi avevate curato
    🔊
    loro avevano curato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto curare

    io ebbi curato
    🔊
    tu avesti curato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe curato
    🔊
    noi avemmo curato
    🔊
    voi aveste curato
    🔊
    loro ebbero curato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo curare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio curare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente curare

    io curi
    🔊
    tu curi
    🔊
    lui/lei/Lei curi
    🔊
    noi curiamo
    🔊
    voi curiate
    🔊
    loro curino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto curare

    io curassi
    🔊
    tu curassi
    🔊
    lui/lei/Lei curasse
    🔊
    noi curassimo
    🔊
    voi curaste
    🔊
    loro curassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato curare

    io abbia curato
    🔊
    tu abbia curato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia curato
    🔊
    noi abbiamo curato
    🔊
    voi abbiate curato
    🔊
    loro abbiano curato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato curare

    io avessi curato
    🔊
    tu avessi curato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse curato
    🔊
    noi avessimo curato
    🔊
    voi aveste curato
    🔊
    loro avessero curato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale curare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui curare


    Tempo semplice

    Condizionale presente curare

    io curerei
    🔊
    tu cureresti
    🔊
    lui/lei/Lei curerebbe
    🔊
    noi cureremmo
    🔊
    voi curereste
    🔊
    loro curerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato curare

    io avrei curato
    🔊
    tu avresti curato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe curato
    🔊
    noi avremmo curato
    🔊
    voi avreste curato
    🔊
    loro avrebbero curato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo curare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui curare


    Imperativo curare

    tu cura
    🔊
    noi curiamo
    🔊
    voi curate
    🔊

    Congiuntivo curare

    Lei curi
    🔊
    Che lui/lei curi
    🔊
    Che loro curino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!