🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno curato il giardino con grande attenzione. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    curare :
    cu||re : (accento grave)

    indicativo curare. Veiksmažodžio curare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    curare presente

    io curo
    🔊
    tu curi
    🔊
    lui/lei/Lei cura
    🔊
    noi curiamo
    🔊
    voi curate
    🔊
    loro curano
    🔊
    Tempo semplice

    curare imperfetto

    io curavo
    🔊
    tu curavi
    🔊
    lui/lei/Lei curava
    🔊
    noi curavamo
    🔊
    voi curavate
    🔊
    loro curavano
    🔊

    Tempo semplice

    curare futuro semplice

    io curerò
    🔊
    tu curerai
    🔊
    lui/lei/Lei curerà
    🔊
    noi cureremo
    🔊
    voi curerete
    🔊
    loro cureranno
    🔊
    Tempo semplice

    curare passato remoto

    io curai
    🔊
    tu curasti
    🔊
    lui/lei/Lei curò
    🔊
    noi curammo
    🔊
    voi curaste
    🔊
    loro curarono
    🔊

    Tempo composto

    curare futuro anteriore

    io avrò curato
    🔊
    tu avrai curato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà curato
    🔊
    noi avremo curato
    🔊
    voi avrete curato
    🔊
    loro avranno curato
    🔊
    Tempo composto

    curare passato prossimo

    io ho curato
    🔊
    tu hai curato
    🔊
    lui/lei/Lei ha curato
    🔊
    noi abbiamo curato
    🔊
    voi avete curato
    🔊
    loro hanno curato
    🔊

    Tempo composto

    curare trapassato prossimo

    io avevo curato
    🔊
    tu avevi curato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva curato
    🔊
    noi avevamo curato
    🔊
    voi avevate curato
    🔊
    loro avevano curato
    🔊
    Tempo composto

    curare trapassato remoto

    io ebbi curato
    🔊
    tu avesti curato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe curato
    🔊
    noi avemmo curato
    🔊
    voi aveste curato
    🔊
    loro ebbero curato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo curare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio curare


    Tempo semplice

    curare congiuntivo presente

    io curi
    🔊
    tu curi
    🔊
    lui/lei/Lei curi
    🔊
    noi curiamo
    🔊
    voi curiate
    🔊
    loro curino
    🔊
    Tempo semplice

    curare congiuntivo imperfetto

    io curassi
    🔊
    tu curassi
    🔊
    lui/lei/Lei curasse
    🔊
    noi curassimo
    🔊
    voi curaste
    🔊
    loro curassero
    🔊

    Tempo composto

    curare congiuntivo passato

    io abbia curato
    🔊
    tu abbia curato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia curato
    🔊
    noi abbiamo curato
    🔊
    voi abbiate curato
    🔊
    loro abbiano curato
    🔊
    Tempo composto

    curare congiuntivo trapassato

    io avessi curato
    🔊
    tu avessi curato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse curato
    🔊
    noi avessimo curato
    🔊
    voi aveste curato
    🔊
    loro avessero curato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale curare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui curare


    Tempo semplice

    curare condizionale presente

    io curerei
    🔊
    tu cureresti
    🔊
    lui/lei/Lei curerebbe
    🔊
    noi cureremmo
    🔊
    voi curereste
    🔊
    loro curerebbero
    🔊
    Tempo composto

    curare condizionale passato

    io avrei curato
    🔊
    tu avresti curato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe curato
    🔊
    noi avremmo curato
    🔊
    voi avreste curato
    🔊
    loro avrebbero curato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo curare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui curare


    curare imperativo

    tu cura
    🔊
    noi curiamo
    🔊
    voi curate
    🔊

    curare congiuntivo esortativo

    Lei curi
    🔊
    Che lui/lei curi
    🔊
    Che loro curino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!