Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha cullato il bambino tra le braccia. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    cullare :
    cul|là|re : (accento grave)

    indicativo cullare. Veiksmažodžio cullare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente cullare

    io cullo
    🔊
    tu culli
    🔊
    lui/lei/Lei culla
    🔊
    noi culliamo
    🔊
    voi cullate
    🔊
    loro cullano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto cullare

    io cullavo
    🔊
    tu cullavi
    🔊
    lui/lei/Lei cullava
    🔊
    noi cullavamo
    🔊
    voi cullavate
    🔊
    loro cullavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice cullare

    io cullerò
    🔊
    tu cullerai
    🔊
    lui/lei/Lei cullerà
    🔊
    noi culleremo
    🔊
    voi cullerete
    🔊
    loro culleranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto cullare

    io cullai
    🔊
    tu cullasti
    🔊
    lui/lei/Lei cullò
    🔊
    noi cullammo
    🔊
    voi cullaste
    🔊
    loro cullarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore cullare

    io avrò cullato
    🔊
    tu avrai cullato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà cullato
    🔊
    noi avremo cullato
    🔊
    voi avrete cullato
    🔊
    loro avranno cullato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo cullare

    io ho cullato
    🔊
    tu hai cullato
    🔊
    lui/lei/Lei ha cullato
    🔊
    noi abbiamo cullato
    🔊
    voi avete cullato
    🔊
    loro hanno cullato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo cullare

    io avevo cullato
    🔊
    tu avevi cullato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva cullato
    🔊
    noi avevamo cullato
    🔊
    voi avevate cullato
    🔊
    loro avevano cullato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto cullare

    io ebbi cullato
    🔊
    tu avesti cullato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe cullato
    🔊
    noi avemmo cullato
    🔊
    voi aveste cullato
    🔊
    loro ebbero cullato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo cullare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio cullare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente cullare

    io culli
    🔊
    tu culli
    🔊
    lui/lei/Lei culli
    🔊
    noi culliamo
    🔊
    voi culliate
    🔊
    loro cullino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto cullare

    io cullassi
    🔊
    tu cullassi
    🔊
    lui/lei/Lei cullasse
    🔊
    noi cullassimo
    🔊
    voi cullaste
    🔊
    loro cullassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato cullare

    io abbia cullato
    🔊
    tu abbia cullato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia cullato
    🔊
    noi abbiamo cullato
    🔊
    voi abbiate cullato
    🔊
    loro abbiano cullato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato cullare

    io avessi cullato
    🔊
    tu avessi cullato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse cullato
    🔊
    noi avessimo cullato
    🔊
    voi aveste cullato
    🔊
    loro avessero cullato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale cullare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui cullare


    Tempo semplice

    Condizionale presente cullare

    io cullerei
    🔊
    tu culleresti
    🔊
    lui/lei/Lei cullerebbe
    🔊
    noi culleremmo
    🔊
    voi cullereste
    🔊
    loro cullerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato cullare

    io avrei cullato
    🔊
    tu avresti cullato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe cullato
    🔊
    noi avremmo cullato
    🔊
    voi avreste cullato
    🔊
    loro avrebbero cullato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo cullare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui cullare


    Imperativo cullare

    tu culla
    🔊
    noi culliamo
    🔊
    voi cullate
    🔊

    Congiuntivo cullare

    Lei culli
    🔊
    Che lui/lei culli
    🔊
    Che loro cullino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!