🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    L’amico l’ha consolato durante il momento difficile. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    consolare :
    con|so||re : (accento grave)

    indicativo consolare. Veiksmažodžio consolare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    consolare presente

    io consolo
    🔊
    tu consoli
    🔊
    lui/lei/Lei consola
    🔊
    noi consoliamo
    🔊
    voi consolate
    🔊
    loro consolano
    🔊
    Tempo semplice

    consolare imperfetto

    io consolavo
    🔊
    tu consolavi
    🔊
    lui/lei/Lei consolava
    🔊
    noi consolavamo
    🔊
    voi consolavate
    🔊
    loro consolavano
    🔊

    Tempo semplice

    consolare futuro semplice

    io consolerò
    🔊
    tu consolerai
    🔊
    lui/lei/Lei consolerà
    🔊
    noi consoleremo
    🔊
    voi consolerete
    🔊
    loro consoleranno
    🔊
    Tempo semplice

    consolare passato remoto

    io consolai
    🔊
    tu consolasti
    🔊
    lui/lei/Lei consolò
    🔊
    noi consolammo
    🔊
    voi consolaste
    🔊
    loro consolarono
    🔊

    Tempo composto

    consolare futuro anteriore

    io avrò consolato
    🔊
    tu avrai consolato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà consolato
    🔊
    noi avremo consolato
    🔊
    voi avrete consolato
    🔊
    loro avranno consolato
    🔊
    Tempo composto

    consolare passato prossimo

    io ho consolato
    🔊
    tu hai consolato
    🔊
    lui/lei/Lei ha consolato
    🔊
    noi abbiamo consolato
    🔊
    voi avete consolato
    🔊
    loro hanno consolato
    🔊

    Tempo composto

    consolare trapassato prossimo

    io avevo consolato
    🔊
    tu avevi consolato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva consolato
    🔊
    noi avevamo consolato
    🔊
    voi avevate consolato
    🔊
    loro avevano consolato
    🔊
    Tempo composto

    consolare trapassato remoto

    io ebbi consolato
    🔊
    tu avesti consolato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe consolato
    🔊
    noi avemmo consolato
    🔊
    voi aveste consolato
    🔊
    loro ebbero consolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo consolare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio consolare


    Tempo semplice

    consolare congiuntivo presente

    io consoli
    🔊
    tu consoli
    🔊
    lui/lei/Lei consoli
    🔊
    noi consoliamo
    🔊
    voi consoliate
    🔊
    loro consolino
    🔊
    Tempo semplice

    consolare congiuntivo imperfetto

    io consolassi
    🔊
    tu consolassi
    🔊
    lui/lei/Lei consolasse
    🔊
    noi consolassimo
    🔊
    voi consolaste
    🔊
    loro consolassero
    🔊

    Tempo composto

    consolare congiuntivo passato

    io abbia consolato
    🔊
    tu abbia consolato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia consolato
    🔊
    noi abbiamo consolato
    🔊
    voi abbiate consolato
    🔊
    loro abbiano consolato
    🔊
    Tempo composto

    consolare congiuntivo trapassato

    io avessi consolato
    🔊
    tu avessi consolato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse consolato
    🔊
    noi avessimo consolato
    🔊
    voi aveste consolato
    🔊
    loro avessero consolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale consolare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui consolare


    Tempo semplice

    consolare condizionale presente

    io consolerei
    🔊
    tu consoleresti
    🔊
    lui/lei/Lei consolerebbe
    🔊
    noi consoleremmo
    🔊
    voi consolereste
    🔊
    loro consolerebbero
    🔊
    Tempo composto

    consolare condizionale passato

    io avrei consolato
    🔊
    tu avresti consolato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe consolato
    🔊
    noi avremmo consolato
    🔊
    voi avreste consolato
    🔊
    loro avrebbero consolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo consolare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui consolare


    consolare imperativo

    tu consola
    🔊
    noi consoliamo
    🔊
    voi consolate
    🔊

    consolare congiuntivo esortativo

    Lei consoli
    🔊
    Che lui/lei consoli
    🔊
    Che loro consolino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!